Maršrutas: Juodkalnija ir Kroatija

2017-01-31

Kroatija – Juodkalnija: per Serbiją per 15 dienų.
Aplankykite gražiausius Nacionalinius parkus: Durmitoro Juodkalnijoje, Krka ir Plitvicos Kroatijoje. Užsukite į uolose įkurtą vienuolyną, ilsėkitės nuostabiuose Juodkalnijos paplūdimuose. Gėrėkitės Kroatijos Dalmatijos vaizdais nuo Dubrovniko miesto sienų, apsilankykite senoviniame Solonos mieste. Įspūdžiai ir atgaiva Jūsų lauks puikiuose nacionaliniuose parkuose. Pažintinį maršrutą užbaigsite atsikvėpdami prie Balatono ežero.

Pirmas Jūsų tikslas –Segedas. Segedas – tai senovinis miestas su 19 a. statiniais. Pagrindinėje miesto aikštėje šiltu metų laiku kasdien vyksta po renginį. Segedas vadinamas „Saulės miestu“ ir yra įsikūręs prie Tisos ir Maros upių santakos. Mieste yra Kupolo aikštė savo dydžiu prilygstanti Šv. Morkaus aikštei Venecijoje, Vyskupų rūmai ir neoromaninio stiliaus Katedra, dar vadinama Įžadų bažnyčia.
Iš Segedo vykstate Serbijos teritorija į Belgradą. Belgradas – Serbijos sostinė, miestas įsikūręs prie Sava upės kanalo į Dunojų centrinėje Serbijoje. Garsiausios turistinės vietos Belgrade yra Šv. Savos bažnyčia, Respublikos aikštė su Nacionalinio teatro rūmais ir nacionaliniu muziejumi, Kalemegdano parkas su iškiliausia Belgrado tvirtove.
Belgradas – Durmitoro nacionalinis parkas.
Žodis „dur-mi-tor“ iš keltų kalbos išvertus reiškia „vanduo iš kalnų“. Vandens kalnuose netrūksta – čia teka srauni ir veržli upė Tara, kurios vandenys išgraužė milžinišką kanjoną. 82 km ir 1300 m gylio kanjonas yra giliausiais Europoje ir antras pagal gylį pasaulyje, nusileisdamas tik Kolorado kanjonui JAV.
Durmitoro parko plotas – 39 ha. Jis užima visą Durmitoro kalnyno masyvą. Parke yra net 48 viršukalnės, kurių aukštis siekia daugiau nei 2000 m, aukščiausia viršukalnė – Bobotov Kuk (2523 m). Gausu ledyninės kilmės ežerų – jų net 18, kuriuos vietiniai gyventojai vadina „kalnų akimis“;
žinomiausias – Juodasis ežeras. Keltuvu pasikelkite į Savin Kuk viršukalnę (2313 m), nuo kurios atsiveria nepakartojama panorama. Galite pasirinkti sau mielas pramogas: plaukti pripučiamomis valtimis, plaustais Taros upe; pasivažinėti džipais Durmitoro parke, pasivaikščioti palei Juodąjį ežerą.
Durmitoro nacionalinis parkas – Budva
Vykstate Juodkalnijos Adrijos jūros pakrantės link. Kelias vingiuoja įspūdingu Taros upės kanjonu. Galite sustoti prie didžiulio tilto per Taros upę.
Tęsiate kelionę kalnų keliais artėdami prie Ostrogo vienuolyno. Juodkalnija žymi savo senaisiais vienuolynais. Vienas garsiausių, Ostrogo vienuolynas, yra iškaltas labai stataus kalno uoloje 900 m aukštyje virš jūros lygio, pakeliui į Nikšič miestą. Čia ilsisi Šv. Vasilijaus Ostroškogo – žymaus gydytojo – palaikai. Čia trykšta ir gydomieji šaltiniai, o urvuose yra dvi bažnytėlės, ant kurių sienų ištapytos nuostabios freskos. Bažnytėlėse išlikusi 1732 m. maldų knyga bei 1779 m. žvakidė. Tai – unikali vieta pasaulyje. Ostrogo vienuolynas atidarytas nuo 6 iki 17 val. Įėjimas nemokamas.
Jūsų kelionė tęsiasi link Budvos – vieno gražiausių šalies miestų, kurio amžius siekia 2,5 tūkstantmečio. Apie Budvos įkūrimą sklinda dvi legendos. Viena legenda sako, kad miestas vardą įgavo 6 m.e.a. Bizantijos karalius Stefanas. Tačiau pasak kitos legendos, miestą įkūrė Tėbų įkūrėjas Kadmusas, kai juodu su žmona buvo išvyti iš Tėbų.
Miesto architektūra primena Italiją, nes ilgą laiką miestas buvo užkariautas venecijiečių. Tačiau būtent šis miestas šiandien yra laikomas Juodkalnijos turizmo sostine. Budvos senamiestis – mažoje saloje, kuri per kyšulį susijungia su žemynų ir apjuosia pusiasalį. Miestas ne tik turi puikų paplūdimį, bet ir garsėja daugeliu istorinių paminklų bei pramogų. Budvos mieste ilsisi garsus rašytojas Stjepan Mitrov Ljubisa. O vasarą mieste galima pamatyti naujausius Juodkalnijos ir užsienio teatrų spektaklius. Taigi Budva šiandien yra miesto teatrų, festivalių, muzikos ir intelektualų centras. Čia gimė ir gyveno dailininkai Slobodan Slovinic ir Jovan Ivanovic, garsusis skulptorius Stevan Luketic. Čia pat, netoli Budvos, ir Lovceno kalnas, nuo kurio matosi veik visa Juodkalnija. Kalno viršūnėje įrengtas mauzoliejus juodkalniečių rašytojui ir valdovui Petar II Petrovičiui Njegosui. Tačiau tam, kad pagerbtumėte šį žmogų, teks įveikti ne vieną tūkstantį laiptelių.
Nakvynes siūloma planuoti Budvoje.
Budva – Dubrovnikas
Vykstate į vieną pagrindinių šalies miestų – Kotorą, saugomą UNESCO. Čia galima pamatyti šv. Luko bažnyčią, Kunigaikščio rūmus, Napoleono teatrą, VIII a. pastatytą Šv. Tribūno soborą ir kitus istorinius bei kultūrinius paminklus. Nors du žemės drebėjimai smarkiai apgadino Šv. Tibūno soborą, ji iki šių dienų detaliai atkuriama.
Vykstate į Kroatijos perlu vadinamą miestą – Dubrovniką.
Dubrovnik – kroatiškai “ąžuolynas”. Dubrovnike rasite nuostabų senamiestį, apsuptą 6 amžius statytų sienų (iki 6 m pločio ir 20 m. aukščio), kurios saugo vieną pirmųjų vaistinių Europoje, katedros soborą, rūmus ir vienuolynus, įtrauktus į UNESCO sąrašus. Žinomo architekto iš Neapolio Onofrio della
Cava fontanai, pastatyti miesto aikštėje 1438 m., išskiria Dubrovniką iš kitų, kadangi fontanais teka kalnų vanduo. Ir nors per 1667 metų žemės drebėjimą fontanai smarkiai nukentėjo, savo grožiu jie žavi net ir dabar. Nakvynė
Dubrovnike.
Dubrovnikas – Makarska.
Dubrovnikas – Gradacas. Atkarpa 112 km.
Gradaco miestelio populiarumą nulėmė vienas ilgiausių paplūdimių rytinėje Adrijos jūros pakrantėje. Pačiame miestelyje stūkso du stambūs XVII a. bokštai, o greta esančioje Crkvinės vietovėje buvo rasti romėnų stovyklavietės griuvėsiai. Gradaco vardassiejamas su fortu, kuris buvo pastatytas XVII a. miestui apginti nuo turkų.
Gradacas – Makarska. Atkarpa 41 km
Makarska – vieną populiariausių Dalmatijos žemyninių kurortų, glūdintis įlankoje, kurią saugo Šv. Petro pusiasalis. Makarskoje stovi du seni vienuolynai Šv. Pilypo Nėrio vienuolynas pastatytas 1757 m. Pranciškono vienuolynas pastatytas 1614 m. ant XV a. vienuolyno pamatų.
Dalmatijos vynuogynai: vynmedžiai auginami visoje Dalmatijos pakrantėje ir daugelyje salų. Vynuogynai pradėti sodinti Primošteno apylinkėse prie Trogiro ir tapo Makarskos pakrantės peizažo dalimi. Ant akmenuotų kalvų šlaitų įrengti vynuogynai dažnai „sutvirtinami“ sauso akmens sienomis, kurias uolūs ūkininkai stato geometriškai tiksliai.
Makarska – Šibenikas
Vykstate Omišo link, už kurio iškart plyti Centinos slėnio parkas. Jame upė teka į dirbtinį Peručos ežerą. Iš ežero upė kurį laiką teka lygiagrečiai pakrantei, paskui prie Zadvarjės staiga pasisuka ir krinta kaskadomis į siaurą tarpeklį. Grožėtis gamta čia galima einant pėsčiomis, bet populiariausia ir
efektyviausia tai pamatyti – sėsti į vieną iš daugelio parke siūlomų valčių.
Tęsiate kelionę į Splitą – nuostabų Dalmatijos miestą, garsėjantį unikaliu III-ojo šimtmečio romėnų architektūros paminklu – Diokleciano rūmais, kuriuos poilsiui pasistatė romėnų imperatorius. Išlikusios rūmų sienos, vartai ir bokštai; Kolonada; buvęs imperatorių mauzoliejus – dabartinė miesto
katedra; Jupiterio šventykla – dabartinė baptisterija; Narodni aikštė su senąja XV a. rotuše. Dauguma istorinių paminklų pastatyti Diokleciano rūmų teritorijoje.
Vykstate į senovinį Salonos miestą ( 5 km iki Splito). I a. po Kr. romėnai čia pastatė amfiteatrą, teatrų, šventyklų, pirčių, forumą, bokštais sustiprintas miesto sienas, ir Salona virto turtingiausiu, gausiai apgyvendintu miestu Adrijos pakrantės vidurio ruože. 614 m. miestas buvo sugriautas. XIX a. pb. Pradėta atkasinėti palaidotus senovės gyvenvietės griuvėsius. Kasinėjimai atidengė tik dalį išorinių sienų.
Ekskursiją geriausia pradėti nuo Manastirinės nekropolio – laidojimo vietos, kuri yra iškart už sienos miesto šiaurėje ( iškart prie automobilių stovėjimo aikštelės). IV a. čia buvo pašventintas religinis pastatas Salonos šventųjų, Diokleciano persekiotų krikščionių, relikvijoms saugoti. Nekropolio griuvėsiai ir bazilika gerai išsilaikė. Iš Manastirinės įėję į miestą pasieksite Tusculumą – vilą, kurią praėjusiame amžiuje pasistatė garsus archeologas Frane Bulicius,
kad galėtų tyrinėti Saloną. Tolėliau plyti rajonas, kuriame yra daugiausia griuvėsių: ankstyvųjų krikščionių bazilikų, pirčių ir Cezarėjos vartai. Buvo atkasti dviejų bazilikų pamatai. Viena buvo žinoma kaip Miesto bazilika, kita vadinama Honorijaus bazilika. Šioje vietoje yra Cezarėjos vertų griuvėsiai ( arkų su dviem aštuonkampiais bokštais iš šonų). Einant į vakarus palei sienas pasieksite Kapljučo nekropolį, kitą ankstyvųjų krikščionių laidojimo vietą, o paskui įspūdingus amfiteatro griuvėsius.
Kitas takas iš amfiteatro veda į teatrą senojo miesto pakraštyje. Jis buvo pastatytas I a. pirmoje pusėje. Prie teatro yra forumas – politinis ir prekybinis miesto centras. Geriausiai senojoje Salonoje išsilaikė romėnų akvedukas, pastatytas vandeniui iš Jadro upės į miestą tiekti. Salonos miestą geriausia apžiūrėti su gidu.
Salona – Šibenikas. Atkarpa 69 km
Pakrantės keliu vykstate į Šibeniką, garsėjantį nuostabiu senamiesčiu su įžymiąja katedra ir Mihovilo pilimi. Nakvynė Šibenike.
Šibenikas – Krko nacionalinis parkas
Vykstate į Krko nacionalinį parką( Trg Ivana Pavla II br 5, Šibenik), kuris užima 109 kv. m. teritoriją, įkurtas 1985 m.Krko upės , kuri įteka į Šibeniko įlanką. Upė išteka netoli knino ir pradeda 75 kilometrų kelionę kanjonu už Šibeniko. Galiausiai ji išsilieja Įspūdingais Roski Slap ir Skradinski Buk kriokliais, suformuoja aibę ežerų ir apsupta augmenijos skuba toliau.
Skradinas kaidaise buvo ilyrų ir liburnų genčių gyvenvietė, paskui romėnų miestas, o VI a. tapo vyskupija. Iš čia patogiausia patekti į parką – laivai iš čia plaukia aukštyn upe prie krioklių. Skradinski Buk. Įspūdingos krioklio kaskados iš 45 m aukščio krinta septyniolika pakopų žemyn ir nukeliauja 800 m atstumą. Keli parko takai, taškomi purslais, priartėja prie pat vandens.
Visovaco vienuolynas stovi ežero viduryje. Jį 1445 m. įkūrė pranciškonai.
Roški Slap. Čia miško supama upė išplatėja ir pagilėja, kol galiausiai krinta kaskadomis tarp medžių ir sudaro aukštesniu nei 25 m krioklius.
Kelio ženklai žymi įvažiavimus į parką. Kiekviename įvažiavime yra automobilių stovėjimo aikštelė, turizmo informacijos centras ir
bilietų kasa. Automobiliu galima įvažiuoti iš Lozovaco, o Roški Slapo krioklius galima pasiekti iš Milijevcų ar Skradino. Už maždaug
15 km nuo Burnumo ikit kelio ženklai nurodo įvažiavimą į Roški Slapo krioklių rajoną. Iš Skradino į keliones prie Skradinski Buko krioklių plaukia laivai. Nuo čia galima nukeliauti į trumpą kruizą prie Roški Slapo krioklių, perplaukiant Visovaco ežerą ir apsilankant salos vienuolyne.
KRK nacionalinis parkas – Zadaras – Plitvicos nacionalinis parkas
Pasivažinėkite po vieną seniausių Adrijos pakrantės miestų, kuris įsikūręs Zadaro pusiasalyje. Bažnyčių gausybė, apeiginių reikmenų kolekcijos iš sidabro ir aukso, išlikę romėnų forumo griuvėsiai byloja apie turtingą ir audringą miesto istoriją. Čia buvo atidaryta pirmoji valstybinė mokykla ir įsteigtas pirmasis universitetas Kroatijoje. Pusiasalis iki šiol išlaikė senąjį kvadratinį miesto gatvių išsidėstymą. Pagrindinė miesto įžymybė – IX šimtmečio romaninio stiliaus Šv. Donato bažnyčia. Ji buvo pastatyta IX a.
pradžioje ant romėnų forumo grindinio akmenų ir yra apskrito plano. Nuo 1797 m. bažnyčioje pamaldos nebevyksta, bet dėl geros akustikos čia dažnai rengiami koncertai.
Kelionė į įspūdingo grožio Plitvicos ežerų nacionalinį parką. Plitvicos ežerai atskleidžia nepakartojamą Kroatijos kalnų grožį.
Turistams čia nutiestas puikus pasivaikščiojimo takas, kuriuo einant galima pamatyti visus gražiausius parko kampelius. Kai kur medinis takas nutiestas ežerėlių paviršiumi, kai kur kabo šalia stačių skardžių, kai kur vingiuoja kalnų papėdėmis. Per didesnius ežerėlius galima plaukti laiveliais, plaustais, o slėnyje įsikūrusioje miškų užeigoje puikiai papietauti. Šioje vietoje diena neprailgs, nes gamtos grožis – kerintis. Tarp aukštų miškais apaugusių kalnų pasislėpę 16 didelių ir mažų krištolo skaidrumo ežerų. Kadangi jie tyvuliuoja skirtingame aukštyje, iš aukščiau esančių vanduo siauromis kaskadomis per uolas trykšta žemyn. Šis mažų siauručių žemyn krintančių šaltinėlių vaizdas sukuria nepamirštamą įspūdį.
Plitvica – Zagrebas – Balatono ežeras
Vykstate Balatono ežero link. Pakeliui rekomenduoju apžiūrėti Zagrebą.
Zagrebas – Kroatijos sostinė nuo 1557 m. Aplankykite Katedrą, kurios varpinių bokštai tapo Zagrebo simboliu. Šiaurės vakarinėje dalyje – Lotrščak bokštą, iš kurio miestą apžvelgti galima net 360 laipsnių kampu. Bokštas datuojamas 13 a. ir yra vienas iš seniausių miesto statinių. Vienu metu bokšte kabėjo varpas, kuris kas vakarą skelbdavo, kad uždaromi miesto vartai.
Aplankykite miesto širdyje įsikūrusį turgų, Botanikos sodą užimantį 50 tūkst. kv. m.
Tęsiate kelionę per Kroatija, Vengriją Balatono ežero link. Balatono ežeras – vienas didžiausių Europoje gėlavandenių ežerų. Nakvynė šalia Balatono ežero.
Kelionė per Vengriją, Slovakiją, Lenkiją.

© 2019 Kelionių agentūra „Pasaulio kelionės“. Visos teisės saugomos.

Pirk keliones išsimokėtinai su   

Užsisakykite naujienlaiškį!

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį ir karščiausius pasiūlymus gausite pirmieji!
Su įmonės privatumo politika galite susipažinti čia

UŽSISAKYTI

close-link