Tunisas – spalvinga šalis
Maudynės šiltoje smaragdinėje jūroje, poilsis šnarančių daturlių ir alyvmedžių paūksmėje, safaris po Sacharos dykumą, senovinė architektūra, kitokie papročiai ir virtuvė – visa tai Jūsų laukia Tunise.
Tunisas – viena mažiausių Afrikos valstybių. Iš vienos jos pusės 1200 kilmetrų driekiasi Viduržemio jūros pakrantė, iš kitos – Atlaso kalnai ir plynaukštės bei Sacharos dykuma, kuri užima net penktadalį visos šalies teritorijos. Sunku patikėti, kad prieš daugelį milijonų metų, jos vietoje kadaise tyvuliavo jūra.
Artimiausi Tuniso kaimynai – Libija ir Alžyras. Nors beveik 98 procentai šalies gyventojų musulmonai, Tunisas- viena liberaliausių islamą išpažįstančių šalių. Čia gerbiami ir kito tikėjimo žmonės.
Vos išlipus iš lėktuvo, dvelkteli gaivus Viduržemio jūros oras. Apima keistas jausmas, tarsi būtų sustojęs laikas: niekas niekur neskuba, rodos, gyvena tik tik šia diena, linksminasi ir pramogauja. Šnarančių datulių ir palmių giraitės, linksmi ir svetingi žmonės- visa tai nuteikia ypatingai. Sakoma, į Tunisą verta važiuoti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia- dėl gero oro, mažų kainų, senovinės architektūros paminklų ir Sacharos dykumos.
Nuobodžiauti nebus kada
Naktinis gyvenimas Tunise verda iki paryčių. Daugybė restoranų, europietiško lygio diskotekų. Nemažai prancūzų virtuvės kavinių.
Paplūdimyje laukia daugybė vandens pramogų: valtys, motociklai, kanojos, jachtos, nardymas. Vaikams yra vendens atrakcionų parkų. Viešbučiuose veikia kazino, vyksta transvestitų šou, įvairūs festivaliai. Ypač įspūdingos folkloro programos, kuriose neapsieinama be pilvo šokio ir arabiškų vaišių.
Apžiūrėti antiko griūvėsių ir puikiai išsilaikiusio Koliziejaus turistai važiuoja į Kartaginą. Šis legendomis apipintas senovės mietsas yra visai netoli sostinės.
Safaris po dykumą, ko gero, – egzotiškiausia pramoga. Keliaudami kupranugariais arba džipais, pasigrožėsite laukine Šiaurės Afrikos gamta. Trumpos atokvėpio minutės oazėje palieka neišdildomų įspūdžių. Staiga smėlynų viduryje lyg miražas išnyra palmių giraitė ar trykštantis šaltinis, kuriame galima išsimaudyti.
Sakoma, nuodėmė būtų nepatirti arabiškos pirties malonumų, kur jūsų kūną nušveičia ir išmasažuoja kvapiaisiais aliejais.
Nenustebkite, Tunise yra Raudonųjų žibintų kvartalas. Vietos gyventojai ten nesilanko – naktinių plaštakių paslaugomis naudojasi tik poilsiautojai.
Tuniso virtuvė
Smaguriams verta užsukti į vietos gyventojų lankomus restoranėlius. Tiesa, valgius reikėtų ragauti atsargiai.
Tunise švaru ir gražu tik turistams skirtose vietose. Nuklydus tolėliau į gyvenamuosius rajonus, akis, kaip daugelyje Afrikos šalių, bado skurdas ir nešvara. Šiukšlės pilamos prie pat namų durų, prieš valgį neplaunamos rankos ir pan. Net keista, iš kur atsparumas ligoms. Pasak gido, tunisiečiai retai serga, nes vartoja daug aštrių ir aitrių prieskonių, kurie turi dezinfekcinių savybių.
Vienas populiariausių tunisiečių valgių – kuskusas, garuose verdama tiršta košė su aitriųjų paprikų padažu. Patiekiama su virtomis daržovėmis bei virtos avienos arba žuvies gabalėliais. Tradicinis jų patiekalas – ėrienos šašlykas, pomidorų salotos su svogūnais, tunu, pipirais, kietai virtu kiaušiniu ir alyvuogių aliejumi.
Visi afrikietiški saldumynai labai saldūs. Juose daug medaus, datulių ir riešutų. Troškuliui mašinti siūloma dar saldesnė mėtų arba palmių sulčių arbata. Arabai nevartoja alkoholio, bet parduodamas vietinis silpnas alus.
Svečiuose pas berberus
Viena mėgstamiausių turistų ekskursijų – kelionė į dykumą pas berberus. Tai seniausi Šiaurės Afrikos gyventojai, kurie baigia išnykti. Jie gyvena kaip pirmykščiai žmonės. Galima sakyti, smalsūs turistai – vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. Turistai gali pernakvoti šalia dykumos pastatytame viešbutyje. Aplinkui smėlio jūra, o kieme baseinas. Siūloma apsistoti ir tipiškuose berberų būstuose, žinoma, su visais patogmais.
