Idėja turiningam savaitgalio praleidimui – Atėnai

2019-05-29

Idėja turiningam savaitgalio praleidimui – Atėnai

Kai norisi kažkur ištrūkti ir pakeisti aplinką, o tam nėra nei daug laiko, nei daug pinigų – pasirinkite trumpą savaitgalį Atėnuose. Pigus ir neilgas skrydis ir vos už 3 valandų jau būsite tokiame taške, kur greitai pamiršite savo kasdienybę. Ar esate istorikas, architektūros gerbėjas, ar tiesiog šiaip mėgstate slampinėti miesto gatvėmis – Atėnai jums patiks.
Visi straipsniai prasideda nuo antraštės, kad Atėnai – Europos kultūros lopšys. Čia jau prieš 7000 metų gyveno žmonės, o pats miestas suklestėjo V a. Pr. Kr. Tuomet atėniečiai kontroliavo beveik visą rytinę Viduržemio pajūrio dalį. Pasižvalgykime, ką šis miestas mums siūlo. Aktyviems keliautojams Atėnai paliks neišdildomą įspūdį.

Svarbiausias Vakarų pasaulio antikinis paminklas – Akropolis

Stulbinančio grožio šventykla Partenonas yra didžiausias kada nors Graikijoje pastatytas tokio pobūdžio statinys. Tai graikų civilizacijos aukso amžių vainikuojantis laimėjimas. Nuo V a. Pr. Kr. ji vainikuoja aukščiausią miesto vietovę. Miesto deivei globėjai Atėnei Partenei dedikuotas Akropolis buvo taip spalvingai ištapytas, kad sunerimęs Plutarchas perspėjo: „Mes auksuojame ir puošiame savo miestą kaip dabinasi ištvirkusi moteris“. Dabar baltą šventyklą auksina saulės šviesa.
Aplink Akropolį išsidėstęs rajonas buvo Atėnų visuomeninio gyvenimo centras. Į šiaurę driekėsi agora, o pietiniame šlaite stovėjo du teatrai – Herodo Atikos teatras ir Dioniso teatras.

Svarbiausias Graikijos meno renginys – kas vasarą vykstantis Atėnų festivalis

Antikinėse dramose, operose, muzikiniuose ir baleto spektakliuose vaidina vietiniai ir visame pasaulyje garsūs artistai. Festivalis vyksta nuo birželio vidurio iki rugsėjo.

Atėnų brangenybių saugykla – Nacionalinis archeologijos muziejus

Šis muziejus yra sukaupęs daugiau antikinio graikų meno ir skulptūros šedevrų negu bet koks kitas muziejus pasaulyje. Čia surinkta tai, kas anksčiau buvo išblaškyta po visą miestą. Muziejuje saugomos tokios unikalios vertybės kaip Mikėnų auksas, neprilygstama skulptūrų kolekcija, keramikos ir juvelyriniai dirbiniai.

 Dzeuso olimpiečio šventykla

Tai didžiausia šventykla Graikijoje, dydžiu pralenkianti net Partenoną. Šis didingas pastatas buvo pradėtas statyti VI a. Pr. Kr., tačiau galutiniai buvo pastatytas tik po 650 metų. Iš anksčiau buvusių 104 kolonų dabar likę tik 15. Kolonų aukštis 17 metrų. To pakanka, kad galėtumėte įsivaizduoti šios šventyklos dydį. Ji galėjo būti maždaug 96 metrų ilgio ir 40 metrų pločio. Šventykla stovi šalia Hadriano arkos, 131 m. pastatytos tam, kad žymėtų ribą tarp senojo miesto ir naujųjų Hadriano laikų Atėnų.

 Norintiems apžvelgti miestą iš aukščiau, verta aplankyti Likavito kalvą

Likavito kalvos aukštis 277 m. Į šios aukščiausios miesto kalvos viršūnę galima užkopti įvairiais takeliais. Lengvesnis, nors ir susukantis galvą būdas – užvažiuoti funikulieriumi. Verta paminėti, kad geresniam įspūdžiui  pasiekti, funikulieriumi naudokitės tik užvažiuoti  į viršūnę, o nuo kalvos leistis pėsčiomis. Lipti pėsčiomis į viršų užtrunka apie 45 minutes. Likavite mėgsta lankytis patys atėniečiai. Jie ateina čia pasigėrėti miesto panorama nuo viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės. Kalvos viršūnę puošia maža balta Agios Georgios bažnyčia. Kalvos viršūnėje taip pat įrengtas restoranas, keletas kavinių.

 Monastirakis

Senojo miesto rajono pavadinimas siejamas su nedideliu vienuolynu Monastirakio aikštėje. Osmanų laikais Monastirakis buvo Atėnų centras. Dabar jame veikia turgus ir kioskai, pardavinėjantys viską – nuo šlamšto iki juvelyrinių dirbinių. Rytietišką rajono praeitį primena dvi mečetės – Fethiye ir Tzistarakio. Šurmulingas ir „tirštas“ rajonas, vis tik Monastirakio aplinka ypatinga – čia yra ir Antikos griuvėsių, ir derybų jaudulį keliantis turgus.

Plakos centras

Plaka yra istorinė Atėnų širdis. Nors tik keli jos namai pastatyti iki Osmanų laikų, dabar tai seniausias gyvenamasis miesto rajonas. Čia plūsta turistai, bet ir patys atėniečiai ateina pasėdėti tavernose ar panaršyti antikvarinėse parduotuvėse. Plakoje išlikusi gyvenamojo rajono dvasia.

Syntagmos aikštė

Joje stovi graikų parlamento rūmai ir Nežinomo kareivio kapas, papuoštas jaudinančiu, mirštantį graikų karį vaizduojančiu reljefu. Dieną  naktį kapą saugo Nacionalinės sargybos kariai, apsirengę savo garsiąja uniforma – klostuotu sijonėliu ir klumpėmis su bumbulais. Sargybos keitimąsi geriausia stebėti sekmadieniais 11 val.

 Nacionalinis parkas

Už parlamento rūmų driekiasi 16 ha dydžio atėniečių mėgstamas parkas. Anksčiau jis buvo žinomas kaip karališkasis parkas, o 1923 m. Pervadintas Nacionaliniu parku. XIX a. jį pasodinti įsakė karalienė Amalija. Jai paliepus, tik susikūręs graikų laivynas atgabeno apie 15 000 sodinukų iš kitų šalių.
Nors parkas dabar praradęs didelę buvusios didybės dalį, jis tebėra vienas iš ramiausių miesto kampelių.

Kokie Atėnai be stadiono? Kallimarmaro stadionas

Didelis gražaus marmuro statinys stūkso nedideliame slėnyje prie Arditto kalvos. Stadionas keitėsi, keitėsi ir jo paskirtis. Jis buvo pritaikytas ir naudotas gladiatorių kautynėms, vėliau perstatytas Panatėnajų žaidynėms, vėliau daugelį metų buvo apleistas. 1896. Georgijas Averofas paaukojo aukso už keturis milijonus drachmų stadionui atstatyti, kad čia būtų surengtos pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės. Jos prasidėjo 1896 balandžio 5 d.. Dabartinis stadionas – tiksli Herodo laikų  stadiono kopija.

 Dalinamės realiomis, nepagražintomis nuotraukomis iš Atėnų.

© 2019 Kelionių agentūra „Pasaulio kelionės“. Visos teisės saugomos.

Pirk keliones išsimokėtinai su   

Užsisakykite naujienlaiškį!

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį ir karščiausius pasiūlymus gausite pirmieji!
Su įmonės privatumo politika galite susipažinti čia

UŽSISAKYTI

close-link