Senasis miestas – Jeruzalė
Daugeliui lankytojų Senasis miestas – Jeruzalė, vieta kur sutelkta daugiau ne 4000 metų žmogiškoji patirtis. Trijų Vakarų pasaulio religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo- išpažinėjams tai pats švenčiausias miestas pasaulyje. Į Senąjį miestą galima patekti pro 8 tvirtus vartus, pabrėžiančius didingumą masyvių XVI a. Sienų kurias ant senųjų romėniškųjų griuvėsių pastatė Suleimanas. Dveji svarbiausia vartai – Jafos ir Damasko – veda į keturių etininių kvartalų siaurų gatvelių labirintą. Čia, senosios Jeruzalės širdyje, nėra jokių sienų, tačiau kvartalų ribų neįmanoma nepastebėti.Prabangi, sidabriniu kupolu a Aksos mečetė, po Mekos ir Medinos, yra didžiausia ir svarbiausia islamo pamaldų vieta. Ji pastatyta 690 m. Ant musulmonųgarbinamo Šventyklos kalno, nuo kurio pranašas Mahometas ant stebuklingo sparnuoto žirgo pakilo į dangų. Šiąč vietą garbina ir žydai – čia Dievas paliepė Abraomui paaukoti sūnų Izaoką. Taip pat tikima, kad čia kadaise buvo pirmosios ir antrosios judėjų šventyklų altoriai, kuriuos vėliau sugriovė užkariautojai. Netoliese yra švenčiausia žydų meldimosi vieta – Raudų siena. Tai išlikusi dalis sienos, kuri anksčiau supo Šventyklos kalną.
Pasistenkite prie Raudų sienos pabūti per šabą- kiekvienąč penktadienio vakarą, leidžiantis saulei, žydai ortodoksai čia meldžiasi, dainuoja ir šoka. Tai taris sinagoga po atviru dangumi.
Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių piligrimų eina Kryžiaus keliu, kuriuo Kristus klupdamas nešė savo kryžių iki nukryžiavimo vietos- Golgotos kalno. Jo vietoje stovinti Šv. Kapo bazilika yra švenčiausia kriokščionims vieta. Čia Kristus buvo nukryžiuotas ir palaidotas, čia jis prisikėlė.
Dieną paklaidžiojus raizgiame krikščionių kvartalo turgaus labirinte, dvelkiančiame įvairiausių prieskonių ir kepamo šašlyko kvapais, smagu prisėsti prie vieno iš plastikinių „Abu Shukri“ stalų ir paskanauti paprasto, bet labai skanus humuso- grūstų avinžirnių, pagardintų tahini – sezamo sėklų pasta. Naujoji Izraelio virtuvė gal ir nepasižymi patiekalų įvairove, tačiau pagrindinės arabų gatvės mugė jau kelis tūkstančius metų Viduriniuosiuose Rytuose yra pati populiariausia.
Kelionė raitomis po žydinčią Galilėją
Galilėja – pats derlingiausias Izraelio regionas. Vasario ir kovo mėnesiais jis tampa žydinčių laukinių gėlių ir medžių jūra. Vietovė nelygi, gamta – laukinė, todėl geriausia keliauti raitomis ant arklio senaisiais keliais. Ilgamečių žmogaus pastangų dėka dabar čia gauu apelsinmedžių giraičių, gausu įvairių vaismedžių sodų, vynuogynų. Prie pat Galilėjos ežero, kur atsiveria nuostabus vaizdas – mėlynos skaidraus vandens platybės ir Vered Hagalilio aukštumos tolumoje, yra Jehudos ir Joano Avni privatus ūkis. Čia galima išsinuomoti arklius vienai ar kelioms valandoms, dienai ar savaitei ir su vadovu pajodinėti po apylinkes, keliauti su grupe aplink arfos formos ežerą, aplankytis biblines vietoves – Nazaretą, Alyvų kalną, apsistojant kibuce.
Aušra ir herojiškumas legendinėje kalnų tvirtovėje. Masada.
Kalnų tvirtovė Masada tarsi vaiduoklis stūkso ant stačiakraščio plokščiakalnio, pasupto nykios dykumos. Rūmų kompleksą ir tvirtovę 440 m virš jūros lygio pastatė Erodas Didysis. 70 m.po Kr.tvirtovę apgulė romėnų kariuomenė, kurioje buvo 15000 karių. Tvirtovę trejus metus gynė 967 žydų vyrai, moterys ir vaikai. Galiausiai supratę, kad nepajėgs atsilaikyti prieš gausingą priešą, visi jie išsižudė.
Ligi šiol gyva tradicija pėsčiomis bent kartą užlipti į kalną, taip atiduodant pagarbą vienam iš tragiškiausių ir herojiškiausių įvykių žydų tautos istorijoje.
Ši tvirtovė – puiki vieta stebėti tekančią saulę. Jei rinksitės vieną iš dviejų siaurų takelių ir bandysite dykumos karštį, atvykite kuo anksčiau. Galima užkilti funikulieriumi. Vakare kalno papėdėje vyksta įspūdingas garso ir šviesos renginys.
Senovinis miestas prie jūros – Akra
Autentiškas Senosios Akros miestas , juosiamas masyvių otomanų imperijos laikų sienų, niekd nebuvo griaunamas ir perstatinėjamas, netapo menininkų kvartalu. Šv. Pranciškus ir Markas Polas buvo užsukę į šią vietovę, kai Akra dar buvo vietinė kryžininkų būstinė Šventojoje žemėje. Dabartinė Senoji Akra buvo pastatyta XVIII a.buvusio kryžininkų miesto vietoje. Neseniai atkastas ištisas požeminių koridorių labirintas- šiame kvartale kadaise gyveno 50000 riterių bei paprastų žmonių. Vėlesnių laikų arabiški paminklai- mozaikomis išpuoštos mečetės, aukšti minaretai, turkiška pirtis ir karavansarajai.
Senojoje Akroje turistų nedaug. Čia knibždėte knibžda vietinių gyventojų ir verda tikras gyvenimas. Turguje prekiaujama prieskoniais bei ūkio prekėmis, o ne suvenryrais ar atvirukais. Senoviniuose raštuose minima, jog Senoji Akra jau I a.pradžioje buvo svarbiausias Viduržemio jūros uostas.
Pasimėgaukite pietumis viename iš daugelio restoranų, įsikūrusių ant jūros kranto, ir pasigėrėkite didingomis sienomis palei jūrą. Jei pasisektų rasti laisvą stalelį „ Abu Christo“ nendrėmis dengtoje terasoje, užsisakykite vietinių rytietiškų užkandžių ir ką tik pagautos bei iškeptos žuvies. Pietūs čia kainuoja apie 25 EUR.
Purvo vonios ir kitos gydomosios kosmetikos procedūros prie Negyvosios jūros
Kaip plaukiojimas gondola Venecijoje ar jojimas kupranugariu prie didžiųjų Gizos piramidžių, plūduriavimas Negyvojoje jūroje – unikaliame į paviršių keliančiame vendens telkinyje bei purvo vonios yra būtina kelionės pramoga. Šios progos patartina nepraleisti. 400 m žemiau jūros lygio plytinti Negyvoji jūra yra žemiausia žemės paviršiaus vieta, o jos vandenyje yra daugiau druskos nei bet kur kitur.
Negyvosios jūros purvas nuo Sabos karalienės laikų buvo neatskiriama Šventosios Žemės gydomųjų bei grožio procedūrų dalis. Įvairių mineralų turtinga vietovė bei karštosios versmės sudarė puikias sąlygas palei kibuco En Gedžio pakrantę su žalia oaze ant kalvos, šalia raudonos dykumos uolos, įkurti mineralinių vandenų kurortą.
