Tajų karalystės žavesys
Maisto rojus
Kas bent kartą buvo Tailande, manau, gerokai pakeitė savo požiūrį į maistą ir namuose mėsos kepsnius gardina ne parduotuviniu kečupu, o patys leidžiasi į kulinarinius ieškojimus. Idėjų gurmaniškiems pomėgiams Tailande į valias, tik spėk dairytis ir ragauti. Savrbiausia, kad maistas paprastas: lengvai apkeptos arba tiesiog žalios daržovės patiekiamos su keliais padažais iš karto, valgomos keptos žuvys, jūrų gėrybės ir vištiena. Iš pirmo žvilgsnio kai kurie padažai ar sriubos atrodo labai aštrūs, bet vistiek norisi paragauti. Čia tiesiog jautiesi puikiai, kad ir kur valgytum- plaukiojančiame turguje, užeigėlėje ar restorane.
Plaukiojantys turgūs – vienas iš Tailando unikumų. Šalis išvagota upių ir kanalų. Jų pakrantėse pūpso namukai ant polių, o jų gyventojai savo užsaugintas gėrybes gabena į turgų laiveliais. Juose – visa virtuvė su ugnele, puodais ir produktais, paruoštais tam kartui: įvairios daržovės, žuvys, mėsa, jūrų gėrybės.
Tajai visada buvo atviri pasauliui. Jų virtuvė yra būtent tas pavyzdys, kaip galima daug ko pasimokyti iš kaimynų – arčiau esančių ir tolimesnių. Kaip kiti azijietiški patiekalai, taip ir tajų, atitinka penkis skonius – saldų, aštrų, rūgštų aitrų ir kartų. Aštrioje krevečių sriuboje galima aptikti ananasų, garnyrui prie mėsos gali puikiai pritikti keptas bananas, o desertas apibarstytas aitriąja paprika. Tačiau tajai turi ir ir tam tikrų įpročių, kurių niekas pakeisti negali. Vietiniai beveik nevartoja duonos ir pieno. Tiesa, jogurto galima rasti prekybos centruose. O štai į tradicinius tajų patiekalus pieno produktų nededama.
Baltųjų grūdelių paslaptis
Duonos vietą Tailande, kaip ir kitose Pietryčių Azijos šalyse, pakeičia ryžiai. Šių baltųjų grūdelių čia mažai nebūna. Jie nuo tajų stalo beveik nedingsta, valgomi du, tris kartus per dieną: ryte kaip košė, peitums ir vakarienei kaip pagrindinis patiekalas arba gausus garnyras. Tailande užsauginami ryžiai užima penktą vietą pagal gamybą ir pirmą vietą pagal eksportą pasaulyje.
Unikalūs krevečių patiekalai – viena iš pagrindinių tajų kūlinarinių subtilybių. Marinuotos, aštrios salotos, tiršta sriuba iš ryklių pelekų, ryžių makaronai su kario padažu, paukštiena su česnakiniu įdaru – net visai nedidelis restoranas lankytojams pasiūlys išties nenuobodų valgiaraštį.
Tailande tiesiog neįmanoma nepraplėsti savo botanikos žinių. Longan, langsat, rambutan, durjan, pomela – tai vaisiai. Taip pat žinomi visiems greipfrutai, apelsinai, mandarinai, vien bananų daugiau kaip dvidešimt rūšių.
Iš vienos kokosų rūšies vaisių gaminami nacionaliniai instrumentai.
Kokosų sultys labai vertingos, jose yra daugybė antioksidantų ir vitaminų. Dažna peitinėje ir centrinėje šalies dalyje, kur daugiausia auginama kokoso palmių, gyvenanti tailandientė, savo dieną pradeda išgerdama kokosų sulčių gėrimo. Sako, sotu ir sveika. Moterims padeda išlikti jaunoms ir palaikyti gražią bei skaisčią odą.
Dažniausia valgoma šakute ir šaukštu. Peilio nereikia, nes visi produktai ir taip susmulkinti. Lipnius ryžius, susukdami į nedidelius rutuliukus ir pamirkydami padaže, vietiniai neretai valgo rankomis.
Kava čia dažniau geriama atšaldyta, arbata – su sutirštintu pienu. Troškulį geriausiai malšina vietinis alus. Pats geriausias iš jų – singha( išvertus liūtas). Vietiniai kviečiai užraugiami vokiškomis mielėmis- štai jums ir putokšlis.
Kiek regionų, tiek tradicijų
Nors Tailandas pagal pasaulinius standartus visai nedidelė šalis, bet jo dalys labai skiriasi viena nuo kitos. Įvairios etninės grupės savo gyvenimą pritaikė prie aplinkos, be to, yra nemažai emigrantų iš kaimyninių šalių ir Kinijos.
Viena garsiausių – centrinio Tailando, arba karališkoji, virtuvė. Čia vartojama daug žuvų. Pietiniam Tailande, ypač Puketo saloje, maisto kultūrai didžiulį poveikį padarė Malaizijos ir Indijos virtuvės. Pietiniame Tailande, kurį skalauja Andamanų jūra ir Tailando įlankos vandenys, gausu jūrų gėrybių.
Ne paslaptis, kad tajai valgo viską, kas kruta, tačiau tai netrukdo keliautojui pasirinkti tokį maistą, kuris atitinka jo įsitikinimus.
Saldumynai yra lengvi, centrinėje ir pietinėje šalies dalyje dažnai su kokosais. Labai skanūs natūralūs kokosų ledai.
Spalio mėnsesį Puketo saloje rengiamas tradicinis vegetarų festivalis. Pasiryžusieji devunias dienas valgo vien vegetarinį maistą ir organizuoja įvairius renginius. Pirmą ir paskutinę festivalio dieną besilaikantieji dietos pažymi pasipuošę baltais drabužiais bei masinėmis gatvių eitynėmis.
Budizmas – gyvenimo esmė
Pagal statistiką beveik visi Tailando gentojai išpažįsta Budą. Tradiciškai kiekvienas vyras, pagerbdamas savo motiną, turi pabūti vienuoliu. Vieni, pabuvę vienuoliais norimą laiką, grįžta į įprastą gyvenimą, kiti jais tampa visam laikui. Berniukas, nepabuvęs vienuoliu, niekada negalės tapti vyru. Aišku, ne fiziškai, bet dvasiškai. Vienuoliai iš minios išsiskiria skustomis galvomis ir oranžiniais drabužiais. Pagal tradiciją jų negali liesti moteris. Pagrindinė vienuolių veikla: malda, meditacija ir lavinimasis.
Vienuolius maitina žmonės. Pasiimti maisto vienuoliai atvyksta su savo indais arba atplaukia laiveliais upėmis ir kanalais į tas vietas, kur šurmuliouoja maisto turgūs, ir ten gauna ryžių, žuvų ir kitų produktų. Vienuoliai maitinasi labai kukliai, o jiems paaukotas maistas apvalo žmogaus karmą. Susitarus su vietiniais žmonėmis, maisto vienuoliams gali paduoti ir keliautojai. Atsidėkodamas vienuolis palaimina, sukalba maldelę.
Be buizmo, išsaugujosio savo pirmines šaknis, pačia svarbiausia gyvenimo kategorija tajams išlieka sanuk ( malonumas). Taiksliau tai reikštų: „ Viską, ką išgyvename, patiriams šiame gyvenime, turi atnešti džiausgsmą“. Darbas, poilsis, pramogos, verslas, maistas, kovos menai, vienuolystė, žodžiu, viskas, be jokių išimčių. Gal todėl jie visada šypsosi ir mielai atlieka visus darbus.
Puketo sala – viena populiariausių
Puketo sala prityrusių poilsiautojų laikoma pačiu geriausiu Tailando kurortu. Visa pakrantė – tai paplūdimiai, kuriuos skirias žalios kalvos, ir kokosų giraitės. Vienatvės mėgėjai apsistoja paplūdimių bungaluose, o mėgstantys bendrauti turistai – daugiaukščiuose viešbučiuose su erdviais golfo laukais bei teniso kortais.
Bet žemiški žaidimai nė kiek neprilygsta tiems malonumams, kuriuos dovanoja Andamanų jūra. Išsinuomojęs alvalangą netrukus jau kitama pasaulyje tyrinėji rožinius, auksinius, ryškiai raudonus, pieno spalvos koralų miškus. Žūklės mėgėjai čia nepatiria jokių kliūčių. Visai nesunkiai čia galima įsigyti valtį su visu inventoriumi.
Pasiplaukioti galima valtimis, jactomis, kanojomis. Šiek tiek paplaukus greitai gali atsidurti negyvenamoje saloje ar žvalgytis po tamsią drėgną uolos kiuarymę. Aplink Puketo salą salų salelių kaip žirnių prisėta. Į šiaurę plyti Similano salos, kurios aštuonios priklauso nacionaliniam parkui. Pati didžiausia jų – Miangas. Ją ypač vertina nardytojai..
Dar vienas salynas, tapęs nacionaliniu parku – Tarutao. Kalnuota penkiadešimt viena salelė, koralų rifai bei kitos gamtos grožybės nepalieka abejingų.
Phi Phi salos – Tailando puošmena
Ne mažiau žavios Phi Phi salos, kurių vaizdai puošia šalies reklaminius bukletus. Vos 47 km nutolusios nuo Puketo ir jūroje pabirusius žalius kalnus turistai dažniausiai aplanko greitaeigiais kateriais. Apie valandą trunkanti kelionė neprailgsta. Pakely sustojama panardyti prie koralų rifų, pamaitinti beždžionių. Kelionė per Phi Phi salas užburia savo grožiu. Daugelį jų juosia balto smėlio paplūdimiai ir nepaprastai žydras vanduo. Didžiausia iš jų ir jaunimo iš viso pasaulio pamėgta – Phi Phi Don sala, garsėjanti balto smėlio sąsmauka tarp dviejų to paties pavadinimo salų. Mažiausia salyno sala – Phi Phi Le- negyvenama. Praplaukti galima Phi Le ir Lo Samo salų įlankas. Vaizdais tiesiog užburaintys. Iš tolo akį vilioja tarsi patupdyta ant vandens Vikingų uola. Tokį vaizdą sudaro vandens per daugelį metų apačioje pagraužtos uolienos.
Bankokas – apsipirkimo rojus
Tie, kurie atostogavo Tailande, žino, kad ten ne tik pigus maistas, bet ir drabužiai. Mieliau pirktis turguje ar tiesiog gatvėje. Čia galima derėtis ir išsirinkti patikusį daiktą ar suvenyrą už neįtikėtinai mažą kainą. Tuk tuk ir taksi pasiruošę nuvežti į pageidaujamą vietą. Patartina iš karto susitarti kiek kainuos kelionė. Retas turistas grįžta iš Tailando nenusipirkęs perlų, kitokio prabangaus vėrinio aį šilkinio šalio. Juos pigiausia pirkti juvelyrinių dirbinių fabrike.
Apie 6 mln. gyventojų turintis miestas šurmuliuoja visą naktį. Jei tik jėgos leidžia, gali saugiai klajoti ir tyrinėti šį Azijos gigantą. Kai nurimsta kūniškos pagundos, čia galima rasti tylių, jaukių vietelių dvsainiam susikaupimui ir tiesiog nurimti. Pirmiausia tai didingos šventyklos, kai kurios su jaukiais vienuolynų kiemeliais.
