Stambulas – aktyviam savaitgaliui
Miestas bunda
Nykštukiniai žvejų laiveliai ima būriuotis Bosforo sąsiaurio vandenyse, o pavieniai žvejai skuba užsiimti geriausią žūklei vietą ant Galatos tilto. Keleiviniai keltai, kursuojantys tarp Azijos ir Europos žemynų, negailestingai skrodžia sąsiaurio vandenis. Už poros kilometrų pūpsantys gigantiški krovininiai laivai nekantriai laukia žalios šviesos- galės savo krovinius gabenti net 17 kilometrų nusidriekusia Bosforo įlanka, Marmuro jūrą jungiančia su Juodąja jūra.
Rytinis Stambulo šurmulys
Keliolika milijonų žmonių netrukus užplūsta gatves, vienintelį miesto metro, tramvajų bei autobusus. Tai bene pats geriausias simit raguolius pardavinėjantiems kepėjams laikas, mat šviežių bandelių kvapu susigundo ne vienas namuose papusryčiauti nespėjęs praeivis. Be raguolių, pakelės prekeiviai siūlo ir gruzdintų kaštonų, sūriame vandenyje virtų kukurūzų gurguolių bei ryžiais prikimštų midijų geldelių – nuo seno tradiciniais tapusių gatvėje siūlomų užkandžių.
Ten, kur skanu ir kvepia
Miesto ritmui šiek tiek atslūgus, savo darbą pradeda turgūs. Daržovių, maisto, prieskonių, žuvų, drabužių ir aksesuarų, keramikos bei tekstilės – vieni geriausių mieste. Žinoma gausiausi iš visų – daržovių ir vaisių.
Savais rytietiškais kvapais praeivius vilioja ir prieskonių turgus ( dar vadinamas egiptietišku turgumi). Jis įsikūręs šalia Naujosios mečetės. Kario, kumino, šafrano, saldžiosios paprikos, imbiero bei kvapniųjų pipirų kvapai čia susimaišo su juodosios, rožiū lapelių bei obuolių arbatos kvapais – tikras rojus egzotiškų prieskonių mėgėjams bei kvapniųjų arbatų gurmanams.
Ne ką mažiau įdomus ir šalia Galatos tilto įsikūręs žuvų turgus. Jame žvejai siūlo ką tik iš vandens ištrauktus laimikius – įvairių rūšių žuvis bei jūrų gėrybes – krevetes, kalmarus bei midijas.
Viename didžiausių Sultanachmete įsikūrusių turgų, be kopijuotų vardinių drabužių bei aksesuarų, prekeiviai siūlo įsigyti ir turkiškų stiklo bei porceliano meno dirbinių, taip pat labai kokybiškų rankomis austų kilimų bei senovinio stiliaus siuvinėtų tekstilės gaminių. Šis turgus garsėja ne tik sava prekių įvairove ar gausa, bet ir savais rytietiškais motyvais išdailintais skliautais. Šis turgus – mažas miestas, nusidriekęs per 65 gatves ir užimantis 20 ha plotą. Jame yra 4000 parduotuvių, kavinukių ir restoranų. Turgū juosia siena, o į vidų įeinama pro vienus iš vienuolikos vartelių.
Turbūt ne veltui daugelis turistų sako, jog Stambulas – kvapų, skonių, garsų ir reginių rojus, kuriame rytietiška kultūra susilieja su vakarietiškąja.
Istorinis ir architektūrinis miesto paveldas
Iš tiesų – įspūdingos istorinės praeities miestas, įsikūręs abipus Bosforo sąsiaurio, vienijančio Europos bei Azijos žemynus, buvo tapęs įvairių civilizacijų bei kultūrų kryžkele. Kelių imperijų sostine tapęs miestas, kurį laiką vadintas Konstantinopoliu, šiandien puikuojasi vienais seniausių istorinių pastatų. Vieni įspūdingiausių, net nuo Romos imperijos laikų išlikusių statinių – beveik 22 kilometrus Sultanachmetą juosianti gynybinė siena, taip pat už šio rajonos esantis akvedukas, Goths kolona bei Hipodromo aikštė, ilgą laiką buvusi verslo, amatų, politinių diskusijų ir karinių susirėmimų arena. Visiškai šalia minėtos aikštės išsidėstę labiausiai Stambulo miestą išgarsinę įvairių epochų architektūriniai pastatai – Šv. Sofijos soboro muziejus, Mėlynoji mečetė, Topkapi rūmai su bene labiausiai lankomu haremu, požeminės vandens cisternų statinys bei daugelis kitų.
Keičiantis valdovams bei imperijoms, o užsieniečiams migruojant į miestą, Stambule daugėjo įvairių religijų maldos namų, paminklų bei įvairiaformių statinių, miestui suteikusių vakarietiškos kultūros atspalvio. Čia netrukus ėmė rastis graikiškų, armėniškų, itališkų, prancūziškų bei žydiškų rajonų su savitai kultūrai būdingaisi statiniais.
Bene grakščiausias ir geriausiai vakarietiškos bei rytietiškos kultūrų sintezę viename mieste atspindintis statinys – italų iš Genujos pastatytas akmeninis Galatos bokštas, kartu su islamiškos architektūros stiliaus pastatais puošiantis Stambulo miesto panoramą.
Žinoma, Stambulas žavi ne tik sava istorija ar architektūriniu miesto paveldu, bet ir čia gyvenančių žmonių dvasia bei papročiais. Arbatos gėrimas, nargilės rūkymas, turkiškų patiekalų ragavimas, turkiškų pirčių lankymas ar tiesiog pasivaikščiojimas parkais – tai bene kiekvienam turkui būtina gyvenimo ir veiklos atributika.
Vakarėjant ir pasibaigus darbams, į miestą grįžta rytinis šurmulys. Istiklal gatvė, esanti šalia Taksimo aikštės, netrukus tampa panaši į žmonių jūrą – vieni skuba namo, kiti įsusitikimą su draugais ar šeimos nariais. Kavinių vei restoranų stalai nuklojami šaltaisiais ir karštaisiais užkandžiais, kuriuos ragaujant siūloma užsigerti turkų itin mėgstama anyžių degtine. Netrukus prasideda ir pramogos, liejasi dainos bei šokiai.
Autorė Lina Lukoševičiūtė
