Nepažinta Toskana
Toskana – centrinės Italijos dalies regionas, išsidriekęs nuo Apeninių kalnynų iki Tirėnų jūros, įžymus savo miestais: Florencija, Piza ir Siena, kuriuose galite rasti daug meno šedevrų. Nemažiau žymus ir Toskanos gamtovaizdis, ne kartą pavaizduotas italų tapytojų drobėse, su pinijų alėjomis, dirbamais laukais, vynuogynais ir tarp jų dunksančiomis vilomis. Nuo Toskanos stebuklai nesibaigia.
Miesteliai, išsimėtę po miškingas kalvas, pilni jaukumo ir nuostabių paminklų. Kiekvienas peizažas – tarsi meno kūrinys, o gyvenvietės konkuruoja grožiu. Vieni Toskanos miestai skęsta slėniuose, kiti iškylą ant kalvų dunksančiomis tvirtovėmis, bet kiekviename iš jų jauti viduramžių dvasią. Šis pasakojimas būtent apie tokius miestelius, į kuriuos retai užklysta neįgudę turistai.
Viaredžio – Versilijos sostinė
Neoficiali itališkosios Rivjeros arba Versilijos sostinė daugybę poilsiautojų vilioja smėlio paplūdimiais, švaria ir šilta jūra bei pasakiškais vaizdais į aukštus kalnus, papuoštus baltomis viršūnėmis. Palei paplūdimius nusidriekusi trijų kilometrų ilgio pėsčiųjų gatvė, kurioje yra dešimtys elegantiškų prabangių parduotuvių, lauko kavinių, restoranų ir naktinių klubų. Palankios gamtos sąlygos ir linksma publika bei tališko stiliaus pastatai, suteikia Viaredžio spalvingumo ir išskirtinumo. Pastatų fasadai papuošti spalvotom keraminėm mozaikom ir gėlių ornamentais, žalios palmės bei ryškios gėlės taip pat sukuria šventinę atmosferą. Truputį piečiau Viaredžio, Torre de Lago, nuo 1930 m. kiekvieną vasarą rengiamas Pučinio operos festivalis. Būtent čia . Torre de Lago, kompozitorius sukūrė savo garsiausias operas: „Manon Lesko“, „Bohema“, „Toska“ ir „Madam Baterflai“. Pučinio viloje įkurtas muziejus. Kompozitorius, jo žmona ir sūnus palaidoti nedidelėje kopyčioje, o Pučinio operų herojai iki šiol gyvena Torre de Lago gatvių, kavinių ir aikščių pavadinimuose.
Itališkojo marmuro meka
Apuano kalnų papėdėje šalia Viaredžio, nuo senovės laikų garsėjantys marmuru miesteliai Pietrasanta ir Karara. Dalis kalnų šlaitų aplink juos atrodo tarsi apibarstyti sniegu, bet iš tikrųjų tai – marmuras, gaunamas iš akmens skaldyklų nuo senovės laikų. Šie kalnai unikalūs tuo, kad niekur kitur pasaulyje nėra tokių turtingų marmuro telkinių, ir akmuo čia labai švarus bei baltas. Kararą išgarsino Mikelandželio skulptūros „Pieta“ ir „Dovydas“. Mikelendželas vertino Karraros marmurą dėl jos švarios grynos baltos spalvos ir ypatingo švytėjimo.
Pietrasanta arba „Mažieji Atėnai“
Miestelis buvo įkurtas 1255 metais. Virš miesto iškilusi viduramžių tvirtovė Roka di Sala, iš kurios atsiveria įspūdinga panorama.Per kelias valandas galima apžiūrėti istorinį miesto centrą, užsukti į dirbtuves ir pasigrožėti vietinių marmuro meistrų darbais. Pagrindinėje miesto aikštėje Piazza Duomo sekmadienaisi vyksta antikvariato turgus. Į Pietrasantą suvažiuoja skulptoriai iš viso pasaulio, kad išmoktų unikalios marmuro ir metalų apdirbimo technikos.
Karara – didžiulė dirbtuvė
Miestelis apsuptas aukštomis kalvomis, labai savotiškas, bet dailus. Turistų čia užsuka mažai, o vietiniai gyventojai vienaip ar kitaip susiję su marmuro apdirbimu. Daugiau kaip 100 didelių ir mažų karjerų aplink miestą padarė jį pirmu pasaulyje pagal marmuro gavybą, o tarp karjerų išsimėtę kaimeliai, kur gyvena darbinininkai.
Marmuras visur. Prasiveria namo durys ir už jų matyti marmurinis holas ir laipteliai su marmuro turėklais. Restoranai ir kavinės „apvilkti“ marmuru, stalų paviršiai taip pat pat marmuriniai.
Viena iš patraukliausių Kararos aikščių – Alberiko. Aikštė apsupta renesanso ir Baroko laikų laiptų. Raudonuose baroko stiliaus Mediko rūmuose rengiamos parodos ir kiti kultūriniai renginiai. Siaura Gibellino gatvelė iš Alberiko aikštės atveda prie Šv. Andrėjaus katedros. Pastatas sukurtas iš marmuro juostų. Balto ir pilko marmuro juostos simbolizuojančios gėrį ir blogį, dieną ir naktį, gyvenimą ir mirtį.
Bnant Kararoje būtina aplankyti marmuro karjerus Kolonata arba Fatiskriti aukščiau kalnuose. Dėl saugumo tiesioginis priėjimas prie karjerų apribotas, bet iš apžvalgos aikštelių, išsidėsčiusių palei kelią, vedantį į kalnus, galima pasigrožėti įspūdinga panorama, stebėti marmuro išgavimą ir transportavimą į slėnį.
Svečiuose pas Pinokį
Toskanoje, netoli Pescia, įsikūręs garsus, vaikų ir suagusiųjų itin mėgstamas pramogų miestelis – Kolodi. Šį miestelį pasaulyje išgarsino Karlas Lorenzinis, parašęs garsiąją knygą vaikams „ Pinokio nuotykiai“, o savo pseudonimu pasirinkęs Kolodi miestelio pavadinimą.
1972 m. peitinėje parko dalyje buvo įkurta „Žaislų šalis“. Visi augalai parke auga natūraliai, tik aplink parko herojus jie auginami taip, kad įgyja tam tikrų sugalvotų bruožų, tarsi dalyvautų pasakojime.
Žalioji Garzoni vilos sodų pasaka
Vos už kelio nuo Pinokio parko įsikūrę nuostabūs Gorzoni vilos sodai, viena iš gražiausių Toskanos, o gal ir Italijos, vietų. Sodai buvo įkurti XVII a., XVIIIa. jie buvo papildyti skulptūromis ir fontanais, nuo to laiko beveik nepasikeitė.
Savo puikiu sodu vila išgarsėjo Europoje: ją lankė princai ir kiti didikai, rašytojai ir poetai, netgi ( jei tikėtume legenda) ir Napoleonas. Vilos „raudonajame“ kambaryje išliko net kanapa, ant kurios ilsėjosi imperatorius.
Kolodi
Dar viena įžymybe galima vadinti Kolodi miestuką, jo senąsiais gatveles, vingiuojančias kalvos šlaitais. Kolodi istorija prasidėjo ant kalvos šlaito stūksančioje tvirtovėje, gynusioje nuo priešų papėdėje, Pescia Minore upės slėnyje, įsikūrusius gyventojus. Akmeniniais nameliais nusagstytas kalvos šlaitas atrodo labai vaizdingai. Pasivaikščiokite kreivų gatvelių labirintu nuo Gorzonės vilos iki šv. Bartolomėjaus bažnyčios, kurioja saugoma keletas vertingų XV a meno kūrinių.
Taigi pasukite iš kelio dėl senovės takelio, kuriame rasite nedideles viduramžių bažnyčias, neįprastas skulptūras ar įspūdingus sodus, jaukius, turistų neperkrautus miestelius.
