Du tūkstančiai kilomentrų Kretos keliais

2017-05-19

Du tūkstančiai kilometrų Kretos keliais

Kreta – daugelio lietuvių pamėgta atostogų vieta, tačiau retas kuris  visą viešnagės laiką Kretoje praleidžia keliaudamas. O  gaila, nes sala turi ką pasiūlyti ir po ją keliauti automobiliu būtų tobulas pasirinkimas.
Gamta
Kretos kraštovaizdis spalvingas ir įvairus. Nuogos kalnų grandinės ir jų papėdėje besidriekiančios lygumas, apaugusios vynuogynais ir alyvmedžiais, pereina į derlingas ir drėgnas arba smėlingas ir uolėtas pakrantes. Kelias tai bėga palei pat jūrą, tai vingiuoja kalnuotais pakrančių skardžiais. Abi kelio pusės apsodintos įvairiaspalvių rododendrų krūmais. Kretiečiai – gamtos vaikai, labai mylintys savo žemę. Jie išnaudoja kiekvieną žemės lopinėlį žemumose ir slėniuose augindami gėles, daržoves, vaismedžius, įvairius kultūrinius augalus, o kalnuose – alyvmedžius. Atžalynais apaugusias kalvas ir lygumas pavasarį ir rudenį užkloja spalvingi gėlių kilimai. Daugelį retų augalų galima rasti tik šioje saloje. Kalnuose viešpatauja piemenys su avių ir ožkų bandomis, ožemdirbių gyvenvietės kabinasi į kalnų šlaitus. Žvejų kamai šliejasi prie pajūrio įlankų, kuriose gausu nedidelių laivelių ir baltasparnių jachtų.
Heraklionas ir Knoso rūmai
Maršrutas driekiasi per Heraklioną ir Lasičio plokščiakalnį. Kelias vingiuoja per kalnus, pakelėse žydi citrusiniai vaismedžiai, dekoratyviniai krūmai, gėlės. Heraklionas – pasak legendos, į šį uostą iš Graikijos  atvyko Heraklis atlikti savo septintojo žygio – sutramdyti ugnį spjaudančio Kretos jaučio, todėl pagal šią , prie jo legendą ir buvo pavadintas miestas Heraklionu.
Visi atvykstantys į Kretą būtinai aplanko salos sostinę ir garsiuosius Knoso rūmus. Heraklionas išsidėstęs palei jūrą prie jo prisiglaudęs jachtklubas, senamiestis, Lodžija, Šv Morkaus, Šv.Kotrynos iš Sinajaus bažnyčios, Šv, Mino katedra, turgus, garsieji Bembo, Sagredo, Morosini, Priuli fontanai ir kiti senoviniai statiniai. Krantinėje stovi naujieji gynybiniai įtvirtinimai su arsenalais, bastionais, vartais, uosto tvirtovė aklion. Heraklionas – didžiausias Kretos miestas ir salos vartai. Kadaise venecijiečių statytas Šv. Jurgio bastinas, turėjęs ginti miestą nuo priešų, dabar yra mėgstamas vietos gyventojų ir turistų pasilinksminimo vieta. Archeeologijos muziejuje saugomi saloje rasti žymiausi Mino civilizacijos ir kultūros pavyzdžiai. Aukštai ant kalvos, su vaizdu į jūros tolumas, palaidota istorinė Kretos asmenybė – Nikos Kazantzakis – žymus Graikijos rašytojas, eseistas ir filosofas.
5 km į rytus nuo Herakliono yra vienas iš svarbiausių Kretos – Mikėnų kultūros centrų – Knosas. Tai praeityje garsus Mino civilizacijos centras, kurio rūmų labirintuose, pasaik graikų mitų, nuo žmonių slėpėsi Minotauras. Senasis Knosas buvo sunaikintas apie 1500 m. pr. Kr. Įvykusio žemės drebėjimo. Po to jis buvo atstatytas ir vėl sunaikintas.
Į rytus nuo Herakliono vingiuojančiais kalnų serpantinais  pasieksite Lasičio slėnį.  Įvažiavus į Lasičio plokščiakalnį, jus pasitiks daugybė senujų vėjo malūnų. Nuo jų boluoja visa lyguma. Sakoma, kad įvairiais laikais jų būtą daugiau kaip 10000. Šie vėjo malūnėliai pumpuoja vandenį iš požeminių natūralių vendens rezervuarų – taip laistomi derlingi laukai.
Privažiavus Psychro kaimelį, palikite automobilius aikštelėje ir traukite į 1025 m aukštyje esančią Dikti kalno olą. Pasak Graikų legendos, būtent šioje vietoje gimė vyriausias ir svarbiausias Olimpo dievas Dzeusas. Dikti olo puošta apšviestais stalaktitais ir stalagmitais, čia teka požeminė upė.
Pietrytinėje salos dalyje, netoli Mohos kaimelio esančiame kalne nuo seno stovi nedidelė balta bažnyčia ir vyrų vienuolynas. Kopdami į kalną pėstute, bažnyčią ir vienuolyną pasieksite per gerą pusvalandį. Iš čia atsiveria puiki panorama, Mesaros lyguma. Mesaro lygumą supa kaimai. Grakštūs, baltai dažyti nedideli nameliai atrodo jaukūs ir svetingi. Kaimuose ir miesteliuose bei pakelėse stovi nedidelės ir kuklios baltutėlės koplyčios.
Nuvykite į Elundo miestelį. Iš čia nedideliu laiveliu galima nuplaukti į  įspūdingą istoriją menančią Spinalongos salą. Ši graikų tvirtovė buvo pastatyta XIII a. Ji priklausė ir nevecijiečiams, ir turkams, o 1903 m. tapo Kretos dalimi. Tais metais į Spinalongą pradėti vežti raupsais susirgę žmonės. Kadangi ši liga tais laikais buvo neišgydoma, susirgę žmonės būdavo atskiriami nuo visuomenės iki savo dienų pabaigos.  Sunkiai sergantys žmonės čia būdavo atplukdomi ne tik iš Kretos, bet ir iš visos Graikijos.
Senieji Kretos miestai: civilizacijų palikimas
 Toliau maršrutas veda į senovėje garsius Kretos miestus: Festą, Hagia Triadą, Gortiną. Dabar tai visame pasaulyje žinomi archelologijos muziejai po atviru dangumi, Kretos archeologū pasidižiavimas.
Vakariniame Mesaros lygumos pakraštyje dunkso trys kalvos. Ant jų kūrėsi senasis Festas. Šį miestą įkūrė karalius Minas ir pavedė jį valdyti savo broliui Radamantui. Festo teritorijos kasinėjimus archeologai pradėjo 1884 m. ir tęsia iki šiol. Atkasti karališkų rūmų pamatai ir sienų likučiai, aslos, apeiginiai laiptai, sandėliai su puodiniaisi aruodais grūdams, aliejui, vynui. Šalia rūmų aptikta ir biblioteka – archyvas, kuriame buvo rastas garsusis Festo diskas. Šis paslaptingas, iki šiol neiššifruotas išdeginto molio diskas saugomas Herakliono miesto muziejuje.
Mikėnų kultūros centras
Hagia Triada buvo vienas iš svarbiausių Kretos – Mikėnų kultūros centrų. Jis buvo įkurtas kalvotoje ir miškingoje vietovėje. Čia buvo pastatytas rūmų kompleksas, vadinamieji Knoso mažieji rūmai.
Knoso konkurentė Gortina ir jos senieji teisynai
Aplankykite Mesaros lygumoje klestėjusios ir IX a. arabų sugraiutos Gortinos liekanas. Tai buvęs vienas iš svarbiausių Kretos miestų, įkurtas VII- VI a. pr. Kr. , dėl įtakos varžęsis su Knosu. Šiame mieste buvo pastatyta ir  garsi Šv. Tito, pirmojo Kretos vyskupo, katedra.
Kretą užvaldžius romėnams Grtina tapo provincijos administraciniu centru. 1884 m. ją iš naujo atrado vokietis archeologas F. Halbheras. Jis atkasė ir gerai išsilaikiusį romėnų odeoną. Vienoje odeono  sien oje įmūryta dvylika 70 x170 c. Dydžio akmens plokščių, kuriose iškalti garsieji Gortinos įstatymai. Šie įstatymai, tai vienintelis, beveik visas išlikęs senovės graikų įstatymų tekstas.  Gortinos įstatymai – svarbus senovės graikų teisės,  istroijos šaltinis, teikiantis svarbių duomenų apie Kretos visuomenės santykius, paskolų, šeimos ir paveldėjimo teisę, apie bausmių už įvairius nusikaltimus sistemą.
Garsieji Kretos paplūdimiai: Matala ir Vai
Pietinėje Kretos dalyje, palei Libijos jūrą, arti Kali Limenes – Dailiosios prieplaukos, įsikūręs savo istorija įdomus Matalos kurortas. Matala minima graikų mitologijoje. Matalą supa kalnai ir uolos, gražus paplūdimys. Žavi jaukios gatvelės, išpuoselėtos sodybos, visur žydinčios gėlės, vaismedžiai.  Prie pat pajūrio įlankos, uolėtuose smiltainio skardžiuose, juoduoja urvai. Senovėje čia buvo laidojami žmonės. Mataloje paplūdimys gana platus, smėlėtas, sėdint pakrantėje malonu stebėti besileidžiančią saulę.
Nuostabaus grožio kurprtinė vietovė – Vai.  Važiuojant jus lydės palei kelią besidriekiantys žydintys dekoratyviniai krūmai, kalnų kanjonai. Nuos Safkos kelias atves į Machos žvejų kaimelį. Atvykus būsite maloniai nustebinti nuostabaus vaizdo į jūrą ir šaliai miestelio iškilusia nedidele sala.
Sekančia dieną galite vykti į Agios Pavlos kurortinį miestelį. Kelias, vingiuodamas palei sausą upeliuką, palengva kyla aukštyn. Slėnio šlaitai skendi citrinų ir apelsinų soduose. Pakeliui galite sustoti nedideliame Fodelės miestelyje, garsiame tuo, kad čia gimė žymus graikų kilmės ispanų dailininkas El Grekas.  Visas Fodelės gyvenimas telkiasi prie kelio, vedančio giliau į kalnų slėnį. Visur švaru, baltai nudažyti namukai. Pilna krautuvėlių, kur prekiaujama vietos moterų rankdarbiais, įvairiais mezginiais, raštuotais takeliais, margaspalviaisi audiniais. Fodelė ir apylinkės  garsėja vaismedžių, citrinmedžių ir apelsimnedžių sodais.
Retimnas – Agia Pavlos
 Kelias veda į Retimną. Žavus senamiestis, krantinė, jachtos, žaluma ir gėlės. Architektūra byloja apie venecijiečių ir turkų viešpatavimą. Venecijietiški mietso vartai, rūmų portikai bei fontanai, turkiški mediniai namai su uždarais balkonėliais, mečetės ir minaretai. Nuo uosto į abi puses driekiasi smėlio paplūdimys su skėčių jūra. Čia gausu turistų.
Iš Retimno kelias veda per kalnų miestelius ir kaimelius. Kraštovaizdis stebina įvairove. Kirsite slėnius su tarpekliaisi ir daubomis ir pasieksite Agia Pavla. Jame puikus pliažas, kurį supa uolos ir kalnai.
Tolimiausias salos taškas
Aplankykite salos šiaurės vakarų krante išsidėsčiusį Chanijos miestą. Homeras kadaise jį lygino su Knosu ir laikė vienu iš svarbiausių Kretos miestu. Iki 1972 m. Chanija buvo salos sostinė. Mieste vyrauja turkiška ir venecijietiška architektūra, gražus senamiestis, išųlikęs Venecijos valdymo laikų uosto ir molo liekanos, švyturys, 7 arsenalai, XVI a. bažnyčia.
Iš Chanijos galite pasukti į tolimiausią vakarinį salos kraštą – Balos. Iš pradžių kelias bus asfaltuotas, jam kylant aukštyn asfaltą pakeis skalda, per kurią šokinėja ožkos, vientinių vadinamos kri-kri. Automobilius galite palikti prie nedidelės tavernos ir pėstute patraukti kalnų keliu aukštyn. Nuo kalno viršūnės leidžiatės žemyn, jūros link ir netrukus, apačioje, prieš akis atsivers neapsakomo grožio žydra lagūna ir Gramvousa sala. Puiki vieta išsimaudyti ir pailsėti.  Toliau kelionę galite tęsti į kitą  tolimiausią salos tašką – Elafonisi. Elafonisis – tai vos keli simtai metrų nuo kranto esanti mažytė sala, pasiekiama jūra. Ji garsi karštos ir ledinės požeminių šaltinių vandens srovėmis, maža lagūna ir dideliu balto smėlio paplūdimiu.

Autorius Jonas Nekrašius

© 2019 Kelionių agentūra „Pasaulio kelionės“. Visos teisės saugomos.

Pirk keliones išsimokėtinai su   

Užsisakykite naujienlaiškį!

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį ir karščiausius pasiūlymus gausite pirmieji!
Su įmonės privatumo politika galite susipažinti čia

UŽSISAKYTI

close-link