Kanarų salos. Ką apie jas žinome?
Kanarų salose yra tik du metų laikai – pavasaris ir vasara. Kai Lietuvoje šalta ir drėgna, pabėgti atostogoms Kanarų salos idealus variantas.
Kanarų salyną sudaro septynios didelės salos ir pustuzinis nedidelių salelių. Tai šimtų ugnikalnių, išsiveržusių iš jūros gelmių prieš 14 milijonų metų viršūnės.
Salų pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio „canis“. Padavimas byloja, kad mūsų eros pradžioje maurų karalius iš šių salų parsivežė be galo didžiulius šunis. Juos augino vietos indėnai guančiai. O Kanarais salas pavadino Romos istorikas Plinijus Vyresnysis.
Visos salos labai skirtingos Viduryje jų – labiausiai turistų apgyvendinta Gran Kanarija. Ji taip pavadinta dėl to, kad ten gyveno labai aukšto ūgio aborigenai. Tai – „didelių kanarų“ sala. Vakaruose – Tenerifės sala su daugybe parkų, aukštomis viršukalnėmis ir jaukiais viešbutukais. Šalia jos – La Gomero, El Jiero ir La Palmos salos su tyliais provincijos miesteliais, laurų giraitėmis ir spalvingais vulkaniukais. La Gomero saloje, kylant į kalnus galima stebėti neįprastus egzotiškus apipelijusio miško vaizdus. Miškas visą laiką skendi debesyse ir todėl aptrauktas pelėsio. Apmia neišpasakytas jausmas- tarsi atsidūrei kitoje realybėje.
Dešiniau – Fuerteventūros ir Lanzarotės salos su daugybe pliažų ir mėnulio peizažais. Iš mažų salelių gyvenamos tik dvi- La Grasiosa šalia Lanzarotės ir Lobos šalia Fuerteventūros. Pirmojoje gyvena 600 žvejų, o antrojoje tik vienas švyturio prižiūrėtojas.
Kanarų salose vakarais beveik iki paryčių nuostabiai groja gitaros. Nacionalinės kanarų gitaros labai panašios į havajietiškas. O burną deginantys braziliški patiekalai irgi vadinami lotynos. Pasirodo, kiekviena šeima turi giminaičių kubiečių ar venesueliečių, kurie nuolatos sugrįžta.
Iš kur atsirado pirmieji salos gyventojai, niekas negalėtų pasakyti. Archeologai nesurado nė vieno laivo liekanų. Laivo, kuriuo žmonės iš kur nors būtų atplaukę. Tenerifėje ir La Gomero salose gyveno aukšti ir stiprūs žmonės mėlynomis akimis. Antropologai mano, kad tai buvo berberai iš šiaurinės Afrikos. Šiandien sakoma, kad tikrieji kanarai yra didelio ūgio, baltos odos ir mėlynų akių. „Tikrieji yra tie, kurie čia gyvena penkis šimtus metų“ – paaiškina paklaustas kanaras ir tyliai nuleidžia dideles mėlynas akis.
Kanarų salų virtuvė
Kanarų salų virtuvėje naudojami egzotiški vaisiai ir neįprastos vietiniuose vandenyse sužvejojamos žuvys, todėl ji labai skiriasi nuo Pirėnų pusiasalio virtuvės. Pagal salose gyvenusių čiabuvių guančų kulinarijos tradicijas naudojami tokie maisto produktai kaip gofio ( kukurūzų miltai). Amžiams bėgant, Kanarų salų valgiams įtakos turįjo ispaniškoji, portugališkoji ir Šiaurės Afrikos virtuvė, tačiau patiekalai išliko paprasti, jiems naudojami itin švieži vietiniai produktai. Čia taip pat galima paragauti neįprastų delikatesų – nuo salsvo skonio papūgžuvės iki sultingų atogražų vaisių.
Kanarų salų virtuvėje naudojama gausybė jūros gėrybių. Kai kurios rūšys nežinomos žemyninėje Ispanijoje. Tokių delikatesų kaip moliuskų lapas sezonas tetrunka keletą vasaros mėnesių ir jie dažniausiai patiekiami iškepti ant grotelių ( a la plancha). Kitos neįprastos žuvų rūšys, kartu su įprastinėmis žuvimis kepamos aliejuje, su druskos plutele arba džiovinamos saulėje.
Kanarų salose, kaip ir Pirėnų pusiasalyje, mėgstama kiauliena, ožkiena ir jautiena, tačiau mėsa dažniausiai ruošiama pagal senovines guančų tradicijas.
Švelnus ir pastovus Kanarų salų klimatas idealiai tinka sultingiems atogrąžų vaisiams auginti. Populiariausi salose – bananai. Čia taip pat auga egzotiškos daržovės bei prieš 500 metų iš ką tik atrastos Amerikos atvežtos bulvės ir pomidorai. Kanarų salos puikuojasi niekur kitur nežinomomis bulvių rūšimis, iš kurių gaminamas populiarus vietinis patiekalas – papas arrugadas ( „raukšlėtos bulvės“) – labai sūriame, kartais jūros, vandenyje su lupenomis virtos bulvės.
Graikai Kanarų salas vadino „ laimingomis salomis“ ir jos tikrai apdovanotos šviežių vietinių produktų gausa. Kad ir kokį patiekalą užsisakytumėte, jums beveik visada kartu patieks ir mojo padažo. Yra daug jo rūšių, bet dažniausiai pasitaiko raudonasis picon su pipirais ir paprika bei žaliasis verde, pagardintas petražolėmis ir kalendra. Gofio patiekiami pusryčiams ir naudojami tokiems vietiniams patiekalams kaip gofio de almendras- sočiam desertui iš migdolų. Salos taip pat garsėja gardžiais kepiniais, pvz. medumi pašlakstytais bienmesabes ir tradiciniais sūriais.
Žinoma sopa de pescados tinerfena – Tenerife žuvienė iš jūrų ešerių ir bulvių gardinama šafranu ir kmynais.
Kanarų salų fiestos
Karnavalas, Santa Cruz de Tenerife. Tai didžiūlė gatvės šventė, kurios dalyviai vilkintys įmantriais kostiumais, linksminasi skambant Lotynų Amerikos šokių ritmams. Ši fiesta nenusileidžia Rio de Janeiro karnavalui. Karnavalas taip pat švenčiamas Lanzarotės ir Gran Kanarijos salose.
La Orotava ( Tenerifė). Miesto gatves įspūdingais raštais nukloja gėlių kilimai. Plaza del Ayuntamiento aikštė papuošiama iš spalvingo vulkaninio smėlio sukurtomis žymių meno žmonių kūrinių kopijomis.
Fiesta del Charco ( Gran Kanarija) Žmonės neria į didelį sūriavandenį tvenkinį gaudyti kefalių.
