Gražiausios pasaulio vietos. Jų yra tūkstančiai. Ko gero, neužtektų viso gyvenimo, kad spėtum jas aplankyti. Galbūt pamatę patikusią vietovę, panorėsite ją pamatyti savo akimis? Sakoma, kelionės prasideda nuo paveikslėlių…
Garsiausia Škotijos įžimybė – Edinburgo pilis
Viena iš žavingiausių pasaulio sostinių už savitumą ir grožį turi būti dėkinga savo pasididžiavimui Edinburgo piliai. Pilis stūkso ant užgesusio ugnikalnio kraterio viršaus. Pilies kompleksas amžiams bėgant atliko įvairias funkcijas: gynybinės tvirtovės, kareivinių, valstybinio kalėjimo. Tačiau didingiausia jos paskirtis – karališkieji rūmai. Lankytojams atviros ir karališkosios pilies menės, naudotos pagal paskirtį 1603 m., kai karalius nuolat atvykdavo į Angliją.
Paslaptingas priešistorės paminklas – Stounhendžas
Tiek turistus, tiek mokslininkus nesiliauja viliojęs paslaptingomis legendomis apipintas Stounhendžas vienas mįslingiausių Europos priešistorinių parchitektūros paminklų.
Kruopščiai nuglūdinti apvalūs akmens luitai, primenantys satlo kojas, siekia šešis ir daugiau metrus aukščio ir sveria apie 28 tonas. Ant jų viršaus užkelti pavalūs stalo formos luitai sveria po 6 tonas.
Nežinia, ar kada nors pavyks įminti šio paslaptingojo statinio mįslę, tačiau aišku viena – Stounhendžas vietos gyventojams buvo kultinė ir šventa vieta.
Pasivažinėjimas Alpėmis ir jų grožybėmis – Grossglockner kelias
Paganykite akis po alpinio grožio oazę ir pasivažinėkite kvapą gniaužiančiais Austrijos Grossglockner kelio serpantinais. Beveik 1130 kvadratinių kilometrų parke yra 300 kalnų, siekinačių daugiau nei 3000 m aukštį, 246 ledynai, vešlūs slėniai ir daugybė simpatiškų kaimelių, kuriuose nesunku rasti gerą vakarienę ir paprastis svečių nakvynės namus. Būkite atidūs, nes kerintys vaizdai, atsiveriantys nuo 3798 m aukščio Grossglockner viršukalnės, blaško vairuotojų dėmesį ir nukreipia akis nuo staigių kelio vingių. Pati vaizdingiausia yra 76 km ilgio atkarpa nuo Bruko iki Heilingenbluto, pakeliui rasite ir dvi pribloškiančias panoramines tersas- Edelweis ž Spitze ir Franz- Josephs- Hohe. Pasukite į fantastišką 10 km ruožą, vadinamą „ Ledynų keliu“, ir Jūsų kelionė taps išties nepamirštama.
Subtiliai išsaugotas flamandų tapybos centras – Briugė
Nedaug kas trikdo įspūdį, kad laikrodis Briugėje sustojo prieš keletą šimtmečių. Šį keistą miestą, galima idealiai apžiūrėti iš bestogių valčių, slystančių vandeniu greta gulbių vingiuotais kanalais, kuriuos kur ne kur kerta akmeniniai tilteliai ( flamandiškai brugge reiškia „tiltai“). Patys įsitikinsite, kad Briugė ne veltui vadinama „ Šiaurės Venecija“.
Reginys ir triumfas be kraujo – Arlio amfiteatras
Arlis buvusi Provanso sostinė, labiausiai išgarsėjo kaip Van Gogho sielvarto miestas. Be to, ho gyventojams į kraują įaugusios bulių kautynės. Ypatingai gerai išsilaikęs amfiteatras Les Arčnes. Tai žymiausias miesto statinys, kuris simboliškai sieja dabartį su praeitimi. Čia rengiamos bulių kautynės. Nuprypstant nuo ispaniško stiliaus, Arlyje buliai mylimi ir gerbiami, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas koridos gracijai ir reginio įspūdingumui, o bulius paliekamas gyvas.
Nuostabioji jūros primadona – Senoji Nica
Švelniomis vasaros naktimis- tankus viduramžių gatvelių ir pastatų labirintas- ir populiarusis Cours Saleya rajonas pradeda aidėti jaunų ir senų, vietinių ir turistų balsais. Nors Nica yra penktas pagal dydį Prancūzijos miestas, čia vyrauja mažo miestelio atmosfera, o iškart už miesto įsikūręs centrinis turgus stebina spalvomis, kavpais ir Provanso užmiesčio stebuklais. Auksinę erą, kai Nica buvo madingiausias Europos žiemos kurortas, atspindi ryškiai rožinės ir geltonos spalvos elegantiški architektūros fasadai. Pasivaikščiojimai priblandoje garsiaja Promenade des Anglais, jums primins kodėl Žydrasis Krantas vadinamas nepaprasta vieta, kurią būtina aplankyti.
Egzotiška sala Vokietijos rivjeroje – Konstancos ežeras
Bodeno ežeras, dar vadinamas „Švabų ežeru“ , yra didžiausias Vokietijoje. Piečiausiame Vokietijos regione esantį vandens telkinį tenka dalytis su Austrija ir Šveicarija. Ežero vandenis skrodžia nesuskaičiuojama daugybė keltų, siūlančių įvairiausių ekskursijų į tris valstybes. Ypač įspūdinga „ Rojaus sala“ – čia vos išlipus į krantą, Jus pasitiks gėlių kilimas ir egzotinė augalija. Drėgnas, beveik tropinis salos mikroklimatas sudaro sąlygas išsikeroti vešliai lapijai ir gėlėms: čia priskaičiuojama net 1000 skirtingų rūšių augalų.
Konstanca yra didžiausias ir gyvybingiausias paežerės kurortinis miestas su puikiai išsilaikiusiu autentišku viduramžių senamiesčiu. Su miestu grįstu pylimu sujungtoje atskiroje salelėje stūkso „ Steigenberger“ viešbutis, pastatytas dar XIII a. kaip vienišas vienuolynas.
Idiliškos Graikijos salos archetipas – Santorinas
Santorinas gali pasigirti vienu unikaliausių Egėjo peizažų ir yra daugelio mėgstamiausia Graikijos sala.Santorine gaminamas puikus baltas vynas, mėgstamas visur. 300 m virš indigo spalvos jūros yra mažytis miestukas, laikomas viena gražiausių Viduržemio regiono gyvenviečių, kurio kalkėmis nubalinti kubo formos nameliai išsibarstę ant uolų.
Sveiki atvykę į pasakų šalį – Alberobelas
Mažai kam girdėtame, bet žavingame Apulijos regione, Italijos „bato“ kulne, yra Alberobelas, miestelis, kurio žavesys toks savitas, kad net sunku suvokti, kokioje šalyje ir kokioje planetoje Jūs atsidūrėte. Miesto zona pastatyta kūgio pavidalo kalkėmis nubalintų namelių trulli, nukelia lankytojus į vaikystės pasakų laikus: prisiminkite „ Snieguolę ir septynis nykštukus“- būtent šios pasakos interpretaciją. Alberobele yra daugaiu nei tūkstantis šiū unikalių avilio pavidalo namelių. Jie kyšo tarp alyvmedžių giraičių tarsi grybų pulkeliai. Šios keistokos, šiek tiek nykios trobelės yra piečiausio Italijos regiono skiriamasis ženklas – kitur šalyje jų nerasite.Šiandien trulli naudojami kaip gyvenamieji namai, parduotuvėlės, prekių sandėliavimo patalpos, viename jų įsikūrusi net bažnyčia.
Žygis pajūriu tarp įkvepiančių peizažų – Činkveterė
Mažytėse Ligurijos rivjeros įlankėlėse pasislėpęs Činkveterė miestelis, išvertus reiškiantis „ penkios žemės“, kadaise buvo visai nežinomas prašalaičiams. Tik visai neseniai visi penki kaimeliai sujungti su žemynine Italija ir vienas su kitu. Čia galite patirti pirmykštę ir nepaliestą civilizacijos Viduržemio regiono dvasią – Tai Italija, kokia ji galbūt buvo prieš šimtmetį ar kelis. Ši vietovė viena vaizdingiausių Italijos pakrantėje.Takeliai vinguriuoja per aromatingą Viduržemio pakrantės augmenijos kilimą, aplinkui žaliuoja agavos, dygliuotosios kriaušės, palmės, alyvmedžiai ir laiptuoti vynuogynai. Sakoma, kad čia per penkias ar šešias valandas galima aplankyti visus 5 kaimelius, tačiau kur skubėti?
Italijos rivjeros atvirukas – Portofinas
Portofinas yra Ligurijos grožio konkurso nugalėtojas. Nuostabus nedidukas miesto uostas buvo pripažintas istorine vertybe, o Portofinas garsėja kaip labiausiai fotografuojamas pasaulio miestelis.
Šis nepaprastai žavus kaimelis įsikūręs pačiame dar menkai civilizuoto Ligurijos pusiasalio gale. Gamtinį pusmėnulį vagoja daugybė pėsčiųjų takelių. Kalidžiojant jais atisveria nuostabūs pakrantės vaizdai.
Dievo vulkanas, dangaus stulpas – Etnos ugnikalnis
Dauguma žmonių, pirmą kartą aplankiusių puikioje vietoje įsikūrusį kurortinio Taorminos miestelio Graikų teatrą, pirmą žvilgnsį meta į aukšsčiausią ir aktyviausią Europos ugnikalnį, senovės garikų vadintą „dangaus stulpu“. Kol iš snieguotos Etnos tumulais virsta balti dūmai, matomis net už 240 km, bei jų nepridengia rūko mantija- pasaulis ramus. Čionykščiai jau amžių amžius palaiko su kalnu meilės ir neapykantos santykius, nuolat užsispyrėliškai statydami ir perstatydami savo namelius arti kaprizingojo kalnyno.
Norintiems pažvelgti į šį gamtos stebuklą iš paukščio skrydžio siūloma pasikelti funikulieriumi, kuris skraidina lankytojus virš sustingusios lavos kopų, mažų kraterių ir kaiurymių, iš kurių veržiasi dūmų stulpai. Ši suakmenėjusio chaoso vizija taip pribloškia, kad pakilimas į 3353 m aukščio Etnos viršūnę laikomas viena vaiduokliškiausių eskkursijų visoje Italijoje.
Vynas ir panoramos, nuo kurių išvirsite iš koto – Kjantis ir San Džiminjanas
Kjantis yra gražiausias ir bene svarbiausias Italijos vynų regionas. Įsikūręs pačioje Toskanos širdyje- derlinga vynuogynų juosta tęsiasi tarp Florencijos ir Sienos. Tingus pasivažinėjimas, retkarčiais iššokant vynuogynuose ar spontaniškai sustojant paragauti vietinio vyno, dukart įspūdingesnis, kai pro akis slenka vaizdingas peizažas.Senasis Via Chiantigiana kelias jungia virtinę vyndarių miestelių, išsimėčiusių tarp miškingų kalvų, viduramžių pilių, akmeninių ūkių ir vundarių dvarelių.
Portugalijos karališkosios šeimos vasaros kurortas – Sintra
Lordas Byronas, apkeliavęs šią mažai žinomą kontinento dalį, rašė iš Sintros savo motinai: „ Tai bene žavingiausias kaimelis Europoje“.
Aukščiausią Sintros viršukalnę vainikuoja niūrūs VIII amžiaus maurų citadelės Castelo dos Mauros griuvėsiai; čia verta užsiropšti dėl puikaus vaizdo į jūrą.
Atlanto perlas – Madeira
Vešli laukinė gamta, stačios uolos, darbščių vietinių žmonių įdirbtos ir apželdintos terasos, tamsus saldus vynas ir „ nesibaigiančios birželio dienos“. Dramatiškos kalnų keteros ir susikryžiuojančių, ženklais pažymėtų pėsčiųjų takų raizginys veda į žalios kaimo vietovės gilumą. Nuo seno mėgstamiausi takai, einantys palei senąsias levadas. Važiuojant zigzagais aukštyn žemyn, turistai stingsta iš baimės, tačiau išgąstį su kaupu atperka aukščiausio Madeiros kalno Pico Ruivo vaizdas.
