Pigių skrydžių aviakompanijai Wizzair pradėjus skrydžius į Nicą, atsirado puiki galimybė patogiai pasiekti ir pasižvalgyti po kerintį Prancūzijos „rojų” -Žydrąją pakrantę ir Provansą.
Patogiausia ten keliauti automobiliu, taigi dalinamės idėjomis ir maršrutu, kuriuo verta pravažiuoti.
Pirma stotelė – Monakas.
Monako miestas išsidėstęs ant uolos. Gyventojai savo šalį vadina“ Uola“. Čia – valstybės lopšys – Kunigaikščio rūmai, saugoma garbės sargybinių dabartinio valdovo Alberto II rezidencija. Pažintį su Monaku pradėkite nuo Monaco Ville. Tai senamiestis, kuriame nuo seno stovi karaliaus rūmai bei katedra. Karaliaus rūmų kalnas žavi idealiai sutvarkyta aplinka ir neįtikėtino grožio kaktusų sodais su atsiveriančiu vaizdu į atvirą jūrą. Čia pat įsikūręs ir Monako okeanografijos muziejus bei akvariumas – nuo įspūdingo XX a. pradžioje statyto keturių aukštų pastato stogo galima apžiūrėti visą pietinę Monako kunigaikštystės dalį.
La Condamine – tai šiaurinė ir vakarinė Monako miesto dalis, apimanti uosto teritoriją ir žaviuosius Monako Jardin Exotique. Egzotiškieji Monako sodai veši aukštai kalnuose. 120 m aukštyje virš kunigaikštystės įsikūrę sodai atidaryti 1933 m. Čia ne tik pasigrožėsite augalų įvairove, bet ir atsiveriančiu nuostabiu vaizdu į žemai apačioje likusią Monako kunigaikštystę, jachtų prieplauką, tarsi ant delno esantį Karaliaus rūmų kalną bei neaprėpiamą Viduržemio jūrą.
Nica. Lankantis Nicoje būtina pasivaikščioti po ilgąją promenadą Promenade des Anglais, kuri driekiasi nuo oro uosto iki pat Nicos ir nuo kurios atsiveria puikūs vaizdai į jūrą, miestą ir kalnus. Rekomenduojame užlipti į Nicos pilies kalną, nuo kurio matyti visas miestas, ypač įspūdingas vakarop, leidžiantis saulei.
Nicoje daug parkų, sodų, bei aikščių: įžymioji Place Massena žavi naujomis skulptūromis, netoliese čiurškiančiu fontanu.
Nicos senamiestis žavus… rekomenduojame jį apžiūrėti imant ekskursiją traukinuku, nes taip sutaupysite laiko.
Ekskursija traukinuku po Nicos senamiestį – 7 EUR
Antibai – nedidelis miestukas, kurį verta aplankyti, jeigu jau ištroškote ramybės. Miesto centras vilioja įspūdingu didelį plotą apimančiu ir nenuspėjamo ritmo fontanu, įrengtu tiesiog ant pėsčiųjų tako.
Šį miestelį įkūrę graikai pavadino jį Antipoliu; vėliau čia apsigyveno romėnai. XIV a. Prancūzija varžėsi dėl šio miesto su Savoja, kol 1481 m. jis atiteko prancūzams. Tuomet buvo pastatytas Fort Carre fortas, o Vaubanas perstatė uostą, dabar tapusį Viduržemio pakrantės buriavimo centru.
Chateau Grimaldi, buvusi Monako valdovų šeimos rezidencija, pastatyta XII a. Dabar pilyje veikia Musee Picasso muziejus. 1946 m. dailininkas vienoje pastato dalių buvo įrengęs dirbtuvę ir atsidėkodamas už patalpas padovanojo miestui visus 150 čia sukurtų darbų, tarp jų Ožką.
Tarp Musee d‘Histoire et d‘Archeologie eksponatų yra keramikos dirbinių iš nuskendusių laivų( nuo viduramžių iki XVIIIa.)
Grase – dar vienas Prancūzijos pasididžiavimas, 50 tūkst. gyventojų turintis miestas, pasaulyje garsus savo parfumerijos pramone. Šiame mieste gaminami ne tik kvepalai, jame yra kvepalų muziejus, o soduose bei laukuose auginamos pagrindinės Provanso gėlės, kurių aromatai vėliau susipina kvepalų buteliukuose.
17 a. viduryje Grase iškilo trys parfumerių šeimos, kurios tapo trimis didžiausiais kvepalų namais – Gallimard, Fragonard ir Molinard. 19 a. pab. – 20. a. per. čia gimė ir legendiniai Chanel No. 5 kvepalai. Tuo metu Grasas pasiekė savo aukščiausią tašką. Chanel, Rochas ar Dior Grase turėjo nuosavus gėlių laukus.
Vis dėlto, Grasas iki šiol yra parfumerijos ir maistinių kvapų centras, kuriame pagaminama 2/3 šios srities produkcijos Prancūzijoje ir 10 % viso pasaulio kiekio. 3 didieji kvepalų namai – Gallimard, Fragonard ir Molinard – visuomet priima visus lankytojus iš įvairių pasaulio šalių, rengia ekskursijas po savo kvepalų namus, daro prezentacijas, kvepalų gaminimo pamokas, kurių metu galima susikurti savo vienetinius kvepalus ir pačiam pabūti kvepalų gamintojo kailyje.
Pasivaikščiokite kvepalų sostinės gatvėmis, o jeigu turėsite noro – būtinai sudalyvaukite kvepalų kūrimo work-shop‘e Galimard arba Molinard kvepalų namuose: po 3 valandų išsamios pamokos ir nuo kvapų apsvaigusios galvos turėsite savo vienintelius pasaulyje unikalius kvepalus, kuriems galėsite sugalvoti pavadinimą ir netgi užpatentuoti receptą…
Miestelis apsuptas kalvų, iš kur atsiveria jūros vaizdas, plyti levandų, mimozų, jazminų ir rožių laukai.
Įdomiausia apsilankyti Musee Internationale de la Parfumeria muziejuje, kur yra kvapnių augalų sodas.
Verdono tarpeklis (Les Gorges du Verdon) yra laikomas vienu didžiausių pasaulyje ir vienu gražiausių Europoje. Tarpeklis nutįsęs 25 km, jo gylis – iki 700 m. Tarpeklį suformavo Verdono upė, įtekanti į ežerą Lac de Sainte-Croix.
Norint pamatyti tarpeklį iš viršaus, galimi du variantai: važiuoti šiauriniu tarpeklio pakraščiu arba pietiniu. Šiauriniame pakraštyje reiktų vykti vaizdingu Gorges du Verdon, arba kitaip, Route des Cretes, keliu, kuris prasideda ties La Palud sur Verdon gyvenviete.
Šis maršrutas nusidriekęs palei patį Verdono skardį, giliai apačioje šniokščia žali Verdono upės vandenys, kuriuos supa stačios uolos. Važiuojant siauru ir vingiuotu keliuku pakylama gana aukštai virš jūros lygio. Pakeliui yra įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria kvapą gniaužiančios panoramos.
Pietiniame tarpeklio pakraštyje eina Corniche Sublime kelias, kuriuo važiuojant kertamas aukštai virš tarpeklio iškilęs tiltas – Pont de l’Artuby.
Norint nusileisti į tarpeklio apačią, reikia važiuoti iki Point Sublime (D952 kelias), iš šios apžvalgos aikštelės į apačia galima nusileisti įrengtais takais.
Moustiers Ste Marie – AIX en Provence – Avinjonas
Pasak istorinių šaltinių, po Marselio romėnai įkūrė nedidelį miestelį Aix en Provence, o atrastasis šilto vandens šaltinis padėjo atsirasti pirmosioms romėniškoms termoms. Aix en Provence – šalia vandens šaltinio karvedžio Cezario įkurtas miestas – senoji regiono sostinė, vadinama mažuoju Paryžium Provanse. Miestas šliejasi prie didingo Saint Victoire kalvagūbrio.
Praeikite pro rokoko fontanus ir iškilmingus XVII – XVIII a. pastatus, savaitines prekyvietes po atviru dangumi ir įsitikinsite, kad tai viena gražiausių vietų Europoje. Aixas vadintas „ tūkstančio fontanų miestu“. Trejetas gražiausių trykšta cours Mirabeau alėjoje. Vienoje pusėje stovi XVII – XVIII a. pastatai su geležiniais balkonais kitoje – kavinės. Senamiesčio centras – place de I‘Hotel de Ville aikštė su spalvingu gėlių turgumi.
Avinjonas – Les Baux de Provence – Arles
Tęsdami kelionę po Provansą, vykstate į Avignon, pakeliui pravažiuokite Gordes miestelį. Provanse gausu ant kalvų įsikūrusių miestelių, bet sakoma, kad daugiausia lankytojų sulaukia Gordes. Miestelis, virš kurio iškilusi XVI a. pilis, sudaro tokią darnią visumą, tarsi būtų suprojektuotas architekto. Viduramžių gatvelės su arkadomis prideda jam patrauklumo.
Aix en Provence – Gordes
Toliau kelias veda į Avinjoną – senąją popiežių buveinę. Senovinis popiežių miestas už XIV a. dantytų sienų slepia daug istorinių vertybių. Jis žinomas kaip septynių popiežių, nutraukusių ryšius su Roma, miestas. Aplankykite Popiežių rūmus, tačiau šiandien žvelgiant į pilį reikia ypač lakios fantazijos, norint įsivaizduoti prabangų gyvenimą, kuris čia kadaise virė. Praėjusią didybę dar mena XIV a. Matteo Giovanetti freskos Šv. Jono koplyčioje ir didžiosios pokylių salės lubų dekoras.
Rekomenduoju aplankyti garsųjį XII a. Saint Bénezet tiltą, kurį smarkiai apgriovė 1668 m. potvynis, apsilankyti Avinjono visuomeninio gyvenimo centre – place de I‘Horloge aikštėje su lauko kavinėmis ir karusele, pastatyta dar 1900 m.
Tęsiate kelionę Provansu, aplankydami St Remy miestelį. Su jo bulvarais, fontanais ir siauromis gatvelėmis miestelį išgarsino du asmenys. Pirmas yra Van Goghas, praleidęs vietinėje ligoninėje vienus metus, antras – 1503 m. šiame miestelyje gimė pranašystėmis išgarsėjęs Nostradamas. Bet 1921 m. St- Remy dar labiau išgarsino archeologų atkasti įstabūs romėnų griuvėsiai Glanume. Mažai kas teliko iš antikinio miesto, kurį 480 m. apiplėšė gotai, bet paminklas išties įspūdingas. Aplink romėnų arkos griuvėsius išsidėstę pastatų pamatai ir erdvus mauzoliejus, išpuoštas tokiomis scenomis kaip Adonio mirtis.
Avinjonas – St- Remy
Vykstate į vieną keisčiausių Provanso vietų – Les Baux de Provence. Apleista Les Baux citadelė, atrodo tarsi didžiulio uolėto plokščiakalnio tęsinys. Pilies griuvėsiai ir senoviniai namai iškilę virš Val d‘Enfer ( pPragaro slėnio), nusėto paslaptingomis uolomis, kuriose pasak padavimo, gyvenusios raganos ir piktieji nykštukai.
Viduramžiais Les Baux buvo įsikūrę galingi feodalai, kildinę save iš biblinio karaliaus Baltazaro. Tai buvo garsiausias iš Provanso Cours d‘Amour dvarų, kuriuose trubadūrai giedojo ditirambus damoms.
Les Baux šlovė užgeso 1632 m.Citadelė tapo protestantų tvirtove ir Liudviko XIII įsakymu buvo sugriauta. Iki šiol gyvenamas kaimelis apačioje turi nedidelę dailią aikštę, bažnyčią ir koplyčią.
Tęsdami kelionę Provansu aplankykite Arli – buvusią Provanso sostinę. Žymus regiono miestas, išlaikęs senąsias bulių kovų tradicijas. Ypatingai gerai išsilaikęs amfiteatras Les Arčnes, datuojamas I a. pr. Kr. Tai žymiausias miesto statinys, kuris simboliškai sieja dabartį su praeitimi. Čia rengiamos bulių kautynės.
Romėnų amfiteatras – vienas geriausiai išsilaikiusių romėnų laikų statinių Provanso regione. Amfiteatras yra ovalo formos ir talpindavo apie 21 000 žiūrovų. Šiandien čia rengiami įvairūs renginiai, tarp jų – ir bulių kautynės.
Antikinis teatras – iš šio romėnų teatro liko tik dvi kolonos, statinio akmenys buvo panaudoti kitų pastatų statyboms. Tačiau čia iki šiol rengiami įvairūs renginiai ir pasirodymai.
Konstantino pirtis – vienintelis statinys, išlikęs iš prabangių ir didelių imperatoriaus Konstantino rūmų. Šv. Trofimo bažnyčia – XII a. romaninio stiliaus bažnyčia.
Respublikos aikštė – centrinė miesto aikštė, kurios vidury yra egiptietiškas obeliskas.
Arles – Marselis – Cassis
Vykstate į Marselį. Marselis garsėja savo istorija ir kultūriniu palikimu, žymiais architektūriniais paminklais, nuo graikų šventyklų iki šiuolaikinio modernizmo. Marselis kūrėsi aplink natūralią Lacydono įlanką, vėliau tapusią uostu, kuris laikomas seniausiu uostu Prancūzijoje. Šiomis dienomis senovinė prieplauka tapo miesto širdimi ir mėgstamiausia pasivaikščiojimų bei vakarinių pobūvių vieta. Marselyje verta aplankyti Senąjį uostą (Vieux Port), Notre Dame de la Garde bažnyčią įsikūrusią ant kalvos, aukščiausioje Marselio vietoje. Nenuostabu, jog nuo čia atsiveria puiki miesto panorama.
Vielle Charite – XVII a. slaugos ligoninėje šiuo metu veikia muziejus, kuriame eksponuojama Egipto senienų kolekcija.
Šv. Viktoro abatija – V a. bažnyčia, kurioje yra katakombos su kriptomis bei sarkofagais.
Romėnų dokų muziejus – jame galima apžiūrėti romėnų laikų talpyklas, kuriose buvo laikomi grūdai, aliejus, vynas ir kitos prekės.
Nuo Marselio į pietus besidriekiančioje pakrantėje uolose įsirėžusios siauros įlankėlės, primenančios fiordus ir vadinamos calanques.
Balsvos spalvos kalkakmenio skardžiai neria tiesiai į žydrus jūros vandenis. Calanques tęsiasi iki pat Cassis – tai kadaise buvęs nedidelis žvejų kaimelis, romantiškai įsispraudęs tarp uolų. Šiandien tai populiarus ir mėgstamas kurortas. Iš Marselio senojo uosto bei Cassis kurorto uosto jachtomis organizuojamos apžvalginės išvykos į fiordus primenančias calanques.
Ekskursijų laivu kainos priklauso nuo trukmės, 45 minučių (3 calanques) – 10 EUR; 1 valanda (5 calanques) – 12 EUR; 1,30(8 calanques) – 15 EUR.
Cassis – Hyeres
Vykstate į garsųjį sveikatingumo kurortą Hyeres. XVIII a. pabaigoje jis tapo vienu pirmųjų sveikatingumo kurortų Žydrajame krante. Čia lankėsi karalienė Viktorija, Robertas Louisas Stevensonas ir Edith Wharton.
Pagrindines įžimybes pamatysite eidami viduramžių senamiesčio gatvelėmis pro plokštėmis išklotą place Massillon aikštę link pilies griuvėsių, nuo kurių atsiveria pakrantės panorama.
Šiuolaikinis Hyeres kupinas čia užsilikusio Belle Epoque žavesio, kurį išpopuliarino eksperimentinio kino kūrėjai. Niestas tebevilioja minias sveikuolių ir yra svarbus vandens sporto centras. Iš Hyeres rekomenduoju nuplaukti bent į vieną iš trejetos kerinčių salų, dėl auksinės uolų spalvos pramintų Iles d‘Or. Didžiausios salos Porquerolles plotas 21 kv. Km. Čia gausu augalijos, kurios didžioji dalis, pvz. Meksikietiškas ombu medis, atvežta iš egzotiškų kraštų. Didžiausias salos miestelis taip pat vadinamas Porquerolles, labiau primena šiaurės Afrikos kolonijų gyvenvietes nei Provanso vietovę. Jis įkurtas 1820 m. į atsargą išėjusiems Napaleono kariams.
Visi paplūdimiai plyti išilgai šiaurinės salos pakrantės. Plage Notre Dame – vienas puikiausių Provanso paplūdimių;jis yra nuo vėjo apsaugotoje įlankoje maždaug valanda kelio pėsčiomis nuo Porquerolles.
Pasivaikščiojimas po vešlią, kalvotą Port – Croso salą, užtruks gerą pusdienį. Čia yra aukščiausias šių salų taškas, siekiantis 195 m. 1963 m. Port Crosas tapo nacionaliniu parku. Tai unikalus Viduržemio pakrantės augalijos ir gyvūnijos draustinis, saugomas net ir jį supantis vanduo. Čia rasite vaizdingą 300 m vandens maršrutą.
Į laukinę Ile du Levant salą galima atplaukti valtimi iš Port Croso. Ji garsėja seniausiu nudistų kurortu Prancūzijoje Heliopoliu, įkurtu 1931 m. Rytinę salos dalį kontroliuoja Prancūzijos karinės jūrų pajėgos, todėl čia lankytojai neįleidžiami.
Hyeres – Massife des Maures – St. Tropezas – St. Raphael
Šiandien Jūsų laukia įspūdinga kelionę po Maures kalnų masyvą. Maures kalnų virtinė apaugusi tankia pušų, ąžuolų ir valgomųjų kaštainių giria. Veikiausiai iš čia ir kilo jų pavadinimas, reiškiantis „tamsus“ arba „niūrus“. Kalnai driekiasi 65 km tarp Hyeres ir Frejaus. D558 kelias į šiaurę nuo Cagolino veda į pačią Maures širdį. Pakeliui yra La Garde Freinet, garsėjantis butelių kamsčių gamyba.
Į šiaurės vakarus nuo Cannet de Maures stūkso Abbaye de Thoronet vienuolynas. Kartu su Senanque vienuolynu ir Silvacane vienuolynu vadinamosios „trys Provanso seserys“.
Kelionė po kalnų masyvą įspūdinga, daug apžvalgos taškų, nuo kurių atsiveria nepakartojamas vaizdas.
Nuo Hyeres vykstate pagrindiniu D98 keliu iki Cogolin, artėjant prie Cogolin, į navigaciją įsiveskite La Garde Freinet(D588 kelias), kad vaizdingu maršrutu galėtumėte pasiekti vienuolyną. Aplankę vienuolyną grįšite dalį tuo pačiu keliu, navigacijai veskite 83380 Roquebrune-sur-Argens, tai bus taškas nuo kurio pradėsite važinėti po kitą kalnų masyvo pusę vaizdingu keliu. Nuo Roquebrune-sur-Argens, į navigaciją veskite Col de Valdingarde, o nuo čia jau St. Tropez. Nuo Hyeres pravažiuojant kalnų masyvo maršrutu susidaro apie 145 km.
St. Tropez, miestelis pasislėpęs pusiasalio smaigalyje, jis yra vienintelis į šiaurės pusę atsisukęs pakrantės miestas. Paulis Signacas buvo vienas pirmųjų pašaliečių, pasidavusių šio nepaliesto krašto kerams. Vėliau į St. Tropezą pradėjo traukti ‚žvaigždžių medžiotojai“, tikėdamiesi čia pamatyti tokias garsenybes kaip Velso princas.
Per Antrąjį pasaulinį karą St. Tropezo paplūdimiuose išsilaipino sąjungininkų kariai ir dalis miesto buvo subombarduota. –ajame dešimtmetyje čia pradėjo lankytis jauni paryžiečiai, o Vadimo filmas padėjo sukurti šiuilaikinio St. Tropezo , kaip pasiturinčio jaunimo kurorto įvaizdį. Šiandien uoste stovi gerokai daugiau prabangių jachtų nei žvejų valčių. Iš uosto kavinių patogu stebėti žmones ir jachtas. Kitas traukos centras yra place des Lices aikštė, čia vyksta rytinis turgus ir renkasi Harley-Davidson motociklų savininkai.
Sakoma, kad St. Tropezas pavadintas romėnų kareivio krikščionio, kurį nukankino imperatorius Neronas, vardu.
Pasižvalgę po turtuolių miestą St. Tropezą, vykstate į St. Raphael – žavų Žydrojo Kranto kurortą su gausia architektūra ir palmėmis apsodintomis promenadomis. Be paplūdimių kurortas turi prieplauką, kazino, romėnų griuvėsius ir XII a. Bažnyčią , taip pat muziejų, kur eksponuojamas lobis iš nuskendusio romėnų laivo, kurį atrado J. Cousteau.
Čia 1799 m., grįždamas iš Egipto, išsilaipino Napoleonas Bonapartas.
Tęsiate kelionę į prabangiausią ir garsiausią Prancūzijos Rivjeros kurortą – Kanus. Geriausiai miesto panorama atsiveria nuo Ševalje de Siuke kalvos. Žaliuojančios alėjos, jachtomis nusėtas uostas, garsusis Kruazetės bulvaras, kuris driekiasi net 2.5 km. Viešint Kanuose , verta apsilankyti netoliese esančioje Chateau de la Castre pilyje bei joje įrengtame primityvaus meno muziejuje
Labai rekomenduotina persikelti bent į vieną iš dviejų salų Sainte Marguerite arba Saint Honorat.
Iš Kanų nedideliu keltu galima patekti į Sainte Marguerite salą, esančią arčiausiai kranto. Saloje glaudžiasi XVII a. kalėjimas, kuriame kabo masyvi geležinė kaukė, menanti legendą apie kalinį, aprašytą Aleksandro Diuma romane „ Žmogus su geležine kauke“.
Čia ramiai ošiančių pušų ir eukaliptų paunksnėje, rasite ir puikią vietą iškylai.
Saint Honorat sala vilioja vietos vienuolynu, draugiškais jo gyventojais bei natūraliu vietos gamybos medumi, vynu ir levandų aliejumi.
Keltų kaina 13-15 EUR
