Venecijos karnavalo misterijos

2018-02-13

Venecijos karnavalo misterijos

Virš lagūnos kylantis rūkas apgaubia miestą, aikštėse būriuojasi daugybė žmonių, pasipuošusių parbangiais ir spalvingais XVIII šimtemečio drabužiais, paukščių plinksnomis puoštomis skrybelėmis ir isteriškomis kaukėmis. Dieną naktį netyla šventinis šurmulys, skamba muzika. Kiekviename žingsnyje juntama laisvo gyvenimo dvasia.
Miglos ir ūkanų apgaubtame mieste galima išvysti vampyrų, arlekinų, žonglierių, drakulų, karalienių ir net angelų- Šv. Morkaus aikštė knibždėte knibžda persirengėlių.
Kasmet baigiantis žiemai Venecija švenčia „carna vale“. Išvertus reiškia atsisveikinimas su mėsa. Po Užgavėnių prasideda blaivybės ir susilaikymo tarpsnis pasninkas, kuris tęsiasi iki Velykų.
Nors Užgavėnės švenčiamos kone visame pasaulyje, tokie įspūdingi karnavalai būna tik Rio de Žaneire ir Venecijoje. Linksmybės rūmuose ar po atviru dangumi, teatralizuotos eitynės ir spektakiai turi šimtmečių tradicijas.
Teigiama, kad nors Venecijos karnavalas siekia dar antikos laikus, rašytiniuose šaltiniuose jis pirmąsyk paminėtas 1094 metais. XV a. leidimą švęsti karnavalą suteikė pats Romos popiežius. XVIII a., moterų suvedžiotojo Casanovos epochoje, garsas apie Venecijos karanvalą pasklido po visą pasaulį.
Iš visos Europos  į Užgavėnių karnavalą plūsdavo didikai pajusti pilvo ir kitų kūniškų malonumų. Paslėpus veidą po kauke ir persirengus būdavo lengviau regzti intrigas ir meilės romanus.
Senovės Italijoje moralės sergėtojai griežtai bausdavo nedorėlius. Sakoma, meilužiai tam ir sugalvojo paslaptingus juodus apsiaustus, kad naktį nepastebimi ir neatpažinti įsmuktų į mylimosios namus. Tik vėliau šie drabužiai virto neatsiejamu karnavalo atributu. Senovėje per karnavalą būdavo padaroma daugiausia nusikaltimų, nekalbant apie tūkstančius sudaužytų širdžių…
Italijai praradus nepriklausomybę, karnavalą rengti buvo uždrausta. Apie du šimtus metų ši šventė buvo tabu. Tik maždaug  prieš trisdešimt metų atgimęs Venecijos karnavalas vėl tapo viena linksmiausių ir įspūdingiausių švenčių Europoje.
Iki mūsų laikų išliko anuomet populiarios bautos, t.y. pusę veido dengiančios baltos kaukės ir juodos skrybėlės. Turtingieji veidus slėpė po brangiomis deimantais ir auksu inkrustuotomis kaukėmis. Jos buvo gaminamos iš porceliano ir keramikos.
Ir mūsų dienomis menininkų suskurtos kaukės bei kostiumai kainuoja nemažus pinigus. Į senoviniuose dvaruose rengiamus kaukių balius aukštuomenė ir kviestiniai svečiai iš viso pasaulio atvyksta pasipuošę keletą tūkstančių eurų kainavusiais karnavaliniais drabužiais. Jie užsakomi net prieš metus, kasmet rengiamas geriausio karnavalinio kostiumo konkursas. Būtų nuodėmė pagailėti pinigų šventiniams apdarams.
Norint persikelti į XVIII a karnavalo puotą, pajusti tikrą Casanovo laikų dvasią, užsukite į prabangesnį restoraną. Jums tereikia turėti apie 350 eurų vakarienei ir įspūdingą karnavalinį apdarą.
Venecijos dvasia juntama plaukiojant kanalais ir vaikštant siauromis jaukiomis gatvelėmis. Šiame vaiduokliškame mieste ant vandens yra maždaug 117 kanalų, 118 salų ir apie 400 tiltų.
Net atokiausiame kampelyje per karnavalą nerasi ramios vietos. Kavinėse, gondolose, skvereliuose- visur zuja persirengėliai, skamba muzika ir liejasi aromatingas itališkas vynas.
Mėgstamiausia susibūrimų vieta – Atodūsių tiltas. Senovėje jis jungė Dožų rūmus su kalėjimu. Nuteistieji kalėti iki gyvos galvos pro du mažus langelius paskutinį kartą išvysdavo dienos šviesą. Tilto sienos sugėrusios tiek atodūsių ir ašarų, jog rodos, girdi netylančias aimanas, junti nevilties apimtus žvilgsnius.

© Kelionių agentūra „Pasaulio kelionės“. Visos teisės saugomos.

Užsisakykite naujienlaiškį!

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį ir karščiausius pasiūlymus gausite pirmieji! Su įmonės privatumo politika galite susipažinti čia

UŽSISAKYTI

close-link