Maldyvai
Kad ir kokį kelionių vadovą atsiversite, visur rašoma, kad Maldyvai – tai rojus nardytojams. Tačiau yra keletas įdomių faktų, kurių galbūt nežinojote.
Neišnykusios tradicijos
Nors Maldyvai yra, šalia Šri Lankos, o kadaise dar buvo ir viena bendra valstybė, nuo pastarosios smarkiai skiriasi. Kita religija, kitos šventės, kitos ir tradicijos. Islamas lieka islamu. Jei poilsiausite didesnėje saloje, kur gyvena ir vietiniai, tai rasite ir maldos namus. Ir kiekvieną rytą pažadins ne paukščių čiulbesys, o islamo išpažinėjų maldos.
Vis dėl to ne visos saulės garbintojų, seniausių salos gyventojų tradicijos čia išnykusios. Viena jų – Boudu Mauludho šventė. Tai ne religinė šventė, todėl yra uždrausta, bet kai kuriose salose vis dar švenčiama.
Prieš tą Boudu Mauludhą šaukiamas salos gyventojų susirinkimas ir sudaromas specialus komitetas šven. tei organizuoti. Komiteto nariai pasiskirsto darbais. Vieni plaukia į sostinę Male nupirkti šventei maisto, kiti savo ir kaimyninėse salose gaudo valgomus vabalus, skina riešutus, bananus. Pats atsakingiausias darbas giesmių namų statyba. Salos žiniuonis tam pastatui tinkamą vietą, paskui pagal žvaigždžių išsidėstymą paskelbia, kada palankiausia pastatyti pirmąją koloną. Ne mažiau atsakinga užduotis ir to namo puošimas. Vidus puošiamas siuvinėtais audeklais, o išorė – palmių lapais. Ant grindų tiesiami kilimai, ant lubų kabinamas baltas audeklas ir įvairiaspalvės lempos.
Maistą šiai šventei ruošia grupelės po 2-3 šeimas. Gaminami patiekalai iš ryžių, aštrūs troškiniai, žuvies patiekalai ir, be abejo, desertai iš fermentuotų palmių sulčių. Bodu Mauludhas trunka tris dienas, per jas daug valgoma, dainuojama ir meldžiamasi. Patiekalų pavadinimai atitinka šventės dvasią. Pvz. , vėlai vakare pirmasis patiekalas vadinamas „ Sutikimo dvasia“, o priešpaskutinis – „Atsipalaidavimas“, paskutinis šventės patiekalas – „Kelionė“. Po jo baltai vilkintys giedotojai žygiuoja gatvėmis iki giesmių namų, o ten apeigos užtrunka iki pat aušros. Šventės metu senųjų dievų prašoma gerų metų, gausaus stalo.
Mažiausia pasaulyje sostinė
Šventė baigiasi ir vietiniams vėl prasideda kasdienybė. Pagrindinis darbas – žvejyba. Teko lankytis vietiniame Malės žuvų turguje. Vaizdas be galo įdomus. Pats turgus – uoste. Žvejai čia traukia iš laivų storulius tunus, savo plaukmenis išskleidžia negyvos kardžuvės, aštrias nosis rodo jūrų adatos, vienodai, kaip ir jos, vertinamos nesimpatiškosios barakudos. Tame turguje nėra jokių prekystalių, visos žuvys ant grindinio.
Be žuvies, mažiausioje pasaulio sostinėje Malėje verta aplankyti ir vaisių turgų. Jau vien dėl to, kad pamatytum, kiek visokių skanėstų galima paruošti iš egzotinių vaisių: dešimtys skonių traškučių iš įvairių rūšių bananų, džiovintos ananasų skiltelės, vietinio migdolo riešutai, „bounty“( į palmių lapus susuktas palmių medus) ir kt.
Malėje verta aplankyti ir mečetę. Pusnuogius turistus paprastai apmuturiuoja skaromis, nuauna batelius, o tada akinamai baltais marmuro laiptais leidžia užlipti viršun ir pasižiūrėti žemyn, į šventyklą, kur skaitomas Koranas.
Maldyvų sostinės viduryje nuo XVIII amžiaus likęs miniatiūrinis botanikos sodas. Jame keletas rūšių anannasų, kokoso medžių, iš vandenyno dugno išgriebta portugalų patranka ir keletas šukių su hieroglifais. Šiek tiek įdomesnė pasirodė senoji šventykla, pastatyta prieš 350 metų, ir šalia jos esančios kapinaitės. Visi antkapiai ovalo formos, bet jeigu tas antkapis vyrui – ovalas nusmailintas, jei vaikui – mažas. Iri visi pagaminti iš koralų. Pastaruoju metu vietos valdžia yra uždraudusi gaminti paminklus iš jų, tad dabar antkapiai gaminami iš cemento. Beje, visas statybines medžiagas Maldyvai atsiveža iš Indijos.
Prie svaigalų net nesiliečia
Žmonės čia labai religingi, nes netikėti čia negalima. Oro uoste iš karto buvo pasiūlyta atiduoti visus turimus alkoholinius gėrimus, pornografinio turinio literatūra ar įrašus. Atvykusių bagažas tikrinamas labai griežtai. Atsivežusieji vyno ar konjako rikiavosi eilutėje ir viską atidavinėjo į saugojimo kamerą, o išvažiuojant vėl tokia pat eilutė – visas sugrąžinama. Šioje šalyje nėra nė vienos svaigalų parduotuvės, o viešbučiuose svaigalų gali rasti apsčiai. Net ir uolūs musulmonai, kai reikia papildyti piniginę, užmerkia į tai akis.
Išbandykite liaudies mediciną
Daugelyje šio salyno salų populiarus smėlio masažas, labai padedantis nuo reumato, malšinantis raumenų skausmą. Procedūra atliekama paplūdimyje. Masažuotojas pila šlapią druskingą smėlį ant kūno ir masažuoja minkomaisiais judesiais. Po 10- 15 minučių procedūra – reikia išsimaudyti jūroje. Masažuojama ir ant stalo terapijos kabinete, bet tai jau nebus maldyviška, nes beveik visi aliejai, esencijos atvežti iš Japonijos, Kinijos ar iš kaimyninės Šri Lankos. Vienintelis tikras Maldyvų produktas- kokosų aliejus.
Autorius: Vytautas Žutautas
