Ne tik sakuromis kvepiantis Japonijos pavasaris
Žydinti sakura arba tiesiog vyšnia visame pasaulyje jau ne vieną šimtmetį tapatinama su Japonija. Ne vieno poeto ir dailininko įkvėpimo šaltiniu tapusios sakuros taip sužavėjo pasaulį, jog kiekvieną pavasarį tūkstančiai turistų važiuoja į Japoniją pasigrožėti šiuo reginiu, kuriuo galima mėgautis tik vos daugiau nei savaitę.
Žydinčių slyvų šventė- ankstyvą pavasarį.
Sakurų stebėjimas Japonijoje turi daugiau nei 1000 metų puoselėjamas tradicijas. Tačiau už šalies ribų turbūt mažai kas žino, jog slyvų, kartais dar vadinamų japonišku abrikosu, žydėjimas čia buvo švenčiamas dar anksčiau. Gali būti, kad japoniško pavasario nuotraukose, iš tiesų buvo ne garsiųjų vyšnių, o slyvų žiedai. Maždaug VIII a. žydinčių slyvų, tuo metu vertintų labiau nei sakuros, stebėjimas buvo viena iš aukštuomenės pramogų. Tačiau apie 794-1191 m. imperatoriaus aplinkos žmonės iš Kinijos perėmė ir sakurų žydėjimo šventimo papročius, kurie išliko iki šiol. Šiandien Japonijoje gyvuoja abi tradicijos- vasario ir kovo mėnesiais mėgaujamasi slyvų žiedais, o kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje džiaugiamasi sakuromis. Abu šie laikotarpiai minimi skirtingai: slyvų žydėjimas švenčiamas rengiant ume masturi, o sakurų – hanami. Ume masturi neįsivaizduojamas be arbatos ceremonijos po žydinčiais medžiais, gerokai ramesnis, išlaikęs ryšį su senomis tradicijomis, tuo tarpu hanami, pačių japonų teigimu, – puiki proga švęsti.
Ume matsuri – senosioms tradicijoms prisiminti
Nors ume paprastai vadinama slyva, iš tiesų šių medžių vaisiai labiau primena abrikosus. Jų žydėjimas trunkantis mėnesį ar kiek ilgiau, yra ne mažiau įspūdingas nei sakurų. Tokijaus regione šis laikotarpis tęsiasi nuo vasario pradžios iki kovo vidurio, kai parkuose ir šventyklų prieigose skamba tradicinė muzika, rengiamos arbatos ceremonijos, mugės. Pirmieji medžiai neretai pražysta dar žiemą, todėl tradiciškai slyvos laikomos pavasario simboliu. Nueiti į parką ar šventyklą pamatyti jų žiedų- tai tarsi eiti pasitikti pavasario.
Patiems japonams tai savotiškas atsigręžimas į šalies tradicijas, kurios pastaruoju metu neretai pamirštamos. Vakariečiams egzotiškai atrodančios geišos, arbatos ceremonija ar tradicinių muzikos intrumentų muzika ir japonams tampa retenybe.
Paprastai ume matsuri renginiai nemokami, tačiau kartais gali tekti ateiti kiek anksčiau pasiimti bilieto ceremonijos laikui rezervuoti, kitais atvejais užteks plaukti gyvoje eilėje. Tai išties nebloga galimybė pažiūrėti, kaip elgtis ceremonijos metu, kaip pasukti arbatos puodelį, kaip priimti jums atneštą saldumyną, valgomą prieš geriant arbatą.
Šiuose renginiuose galima susipažinti ne tik su japonų tradicijomis, bet ir virtuve. Be abejo, ume matsuri metu siūlomi patiekalai tikrai nėra tai, kas pirmiausia šauna į galvą kalbant apie japonų virtuvę- sushi. Tai daugiausia vietinis greitas maistas- okonomiyaki( tai ką mėgsti kepti), panašūs į blynus su įdaru, takoyaki( aštunkojis), aštunkojis su daržovėmis tešloje ar yakiimo – ant žarijų keptos saldžios bulvės, šaltesniu metų laiku dažnai parduodamas kaip užkandis tiesiog gatvėse.
Neatsiejamas ume matsuri atributas – amazake – baltas, tirštokas alkoholinis gėrimas iš ryžių. Alkoholio jame labai mažai, todėl jį geria ir vaikai, jis taip pat naudojamas gaminant įvairius desertus.
Jei norite ramiai pasigrožėti žydinčiomis slyvomis, vertėtų į parką užsukti šiokiadieniais. Specialūs renginiai vyksta tik savaitgaliais, o per savaitę čia ateina ieškantys ramios vietos paskaityti knygą, dailininko reikmenėmis ar tiesiog pietumis nešini japonai.
Hanami – puiki proga švęsti.
Po ramaus slyvų žydėjimo prasidėjęs sakurų žydėjimas tarsi atgaivina japoną po žiemos. Atšilus orams parkus tiesiog užtvindo žmonės, susirenkantys čia pietauti, rengti iškylų ar tiesiog pabūti kartu.Daugeliui japonų hanami yra puiki proga šventei – tai turbūt svarbiausias visuotinis įvykis per metus.
Sakura per daugelį metų tapusi nacionaline Japonijos gėle, išreiškia trumpalaikiškumą, Budizmo filosofijoje vadinamą laikinu gyvenimu. Japonams turbūt nėra nieko gražesnio, bet kartu ir labai laikino nei sakurų žiedai – jais pasidžiaugiama vieną savaitę, kad paskui vėl būtų laukiama visus metus. Galbūt kaip tik tai ir suteikia šiems medžiams ypatingo žavesio.
Paprastai žmonės atsineša daugybę maisto ir gėrimų arba juos tiesiog perka iš prekeivių parduotuvėse. Kovo pabaigoje prekybos centruose pasirodo vadinamieji hanami bento – dėžutėse dailiai supakuoti pietų rinkiniai, patogūs valgyti lauke.
Kitaip nei ume matsuri šis laikotarpis , nors ir labiau garsinantis Japoniją pasaulyje, neturi ypatingų tradicijų, susietų su senąja kultūra. Tai tiesiog reta proga pabūti kartu.O tuo metu kartu būna visi, tai turbūt masiškiausias renginys Japonijoje. Neretai rasti tinkamą vietą iškylai prilygsta tikram iššūkiui: parkai kur auga vyšnios būna sausakimši.
Alternatyva tradiciniam hanami po medžiu gali būti sakurų stebėjimo turas pėsčiomis. Kiekvienas miestas šiuo metu tarsi padengiamas vyšnių žiedais, kuriais galima pasigrožėti einant iš vieno parko į kitą. Nemažai tokių maršrutų pasiūlymų, ypač Tokijuje, galima rasti internete. Japonai per daugelį metų atradę mėgstamiausias sakurų stebėjimo vietas. Susirinkę anskti ryte, jie aplanko gržiausius parkus, kartu papietauja, išsiskirsti tik vakare, vėl laukia kitais metais pražystančių sakurų.
Žydėjimo šventė – šalia oro uosto
Vykstantieji į Tokijų ar tik sustojantys čia kelioms valandoms persėsti į kitą lektuvą turi galimybę pamatyti ume matsuri beveik neišeidami iš oro uosto. Vos 10 minučių traukiniu nuo Tokijo tarptautinio oro uosto Naritoje, nuostabiame UNSECO saugomos šventyklos parke, iki kovo vidurio savaitgaliais rengiamas tradicinis ume matsuri, kur galima dalyvauti arbatos ceremonijoje ar paragauti amazake, klausantis tradiciniais instrumentais atliekamos muzikos. O ką jau bekalbėti apie galimybę pamatyti žydinčių slyvų sodus… Šis reginys gali būti nemažiaus įspūdingas nei sakurų, be to, labiau garantuotas.
