Maršrutas kelionei po neatrsatą Europos šalį – Rumuniją
1 diena. Turda – Sibiu. Atkarpa 140 km.
Turda miestelyje galite aplankyti druskų kasyklas. Ten, kur XIV-XX a. buvo gaunama druska, šiandien pasitinka magiškas požemių pasaulis. Čia susipažįstama su druskos kasybos istorija, pageidaujantys gali paplaukioti valtelėmis, pakilti apžvalgos ratu.
Vykstate į autentiškiausią Rumunijos miestą Sibiu, kuris įkurtas buvusios romėnų gyvenvietės Sibinum vietoje. Istorinis Sibiu miestas, kadaise vadintas Cibinium, pasitinka gražiu senamiesčiu, grįstomis gatvelėmis, raudonų čerpių stogais, bažnyčių smailėmis ir jaukiais parkais bei sodais.
Vokiečių 1190 m. įkurtas miestas-tvirtovė netrukus išgarsėjo savo pirkliais ir amatininkais. Viduramžiais šiame Transilvanijos mieste buvo įsikūrę net 19 skirtingus amatus reprezentuojančių gildijų. Miestą juosė tvirta gynybinė siena, kurios fragmentus galima pamatyti ir šiandien. XVIII a. mieste buvo 39 gynybiniai bokštai, iš kurių išlikę devyni. XVIII-XIX a. Transilvaniją valdant Habsburgų dinastijai, Sibiu buvo įsikūręs austrų gubernatorius. Viena iš miesto įžymybių – barokiniai Brukentalio rūmai.
2 diena. Transfegerešanas. Sibiu – Pitesti. Atkarpa 160 km.
Tai – vienas vaizdingiausių ir aukščiausiai esantis Rumunijos asfaltuotas kelias, vingiuojantis per Fegerešo kalnus. Dėl dažnų kelio kilpų ir posūkių vidutinis leidžiamas greitis yra 40 km per valandą. Spalio – birželio mėnesiais šis kelias yra uždarytas dėl gausaus sniego ir apledėjimo, todėl juo galima gėrėtis tik vasarą. Tačiau ir vasaros vakarais po dešimtos valandos juo važinėti draudžiama, nes kelias ne tik neapšviestas, bet ir beveik neturi apsauginių tvorelių. Beje, Transfegerešene yra ir ilgiausias kelių tunelis (884 m).
Transfegerešanas – tai ne tik vienas gražiausių, bet ir vienas pavojingiausių kelių Rumunijoje. Į daugiau nei 2 km aukštį pakylantis kelias buvo statomas kariniais tikslais.
90 kilometrų ilgio maršrutas, jungiantis Sibiu ir Pitesti miestus, siūlo kvapą gniaužiančius vingius ir įspūdingus vaizdus.
Statant šį kelią 8-ajame dešimtmetyje iš viso buvo sunaudota 6 tūkst. tonų dinamito. Taip pat teigiama, kad statybų metu žuvo 40 čia dirbusių kareivių.
Atrodytų, labai pavojingas kelias, tačiau tęsiasi jis per be galo gražias vietas ir smarkiai palengvina užduotį panorusiems palaipioti aukštai po kalnus. Be to, prie pat Transfegerešano randamas vienas iš Rumunijos vandenų brangakmenių – Balea ežeras. Tai – natūraliai ledyno suformuotas vandens telkinys, kuriame ištisus metus vanduo labai šaltas, tačiau itin skaidrus ir švarus. Vaizdas nuo kalnų į šį ežerą atrodo tarsi nutapytas paveiksliukas. Netoli Balea yra dar vienas įstabaus grožio natūralus ežeriukas – Capra, o keliu važiuojant tolyn – ir itin didelis miškingais kalnais apsuptas Vidraru ežeras.
3 diena. Pitesti – Buzau. Atkarpa 205 km.
Vykstate prie Berko purvo vulkanų. Berkos purvo vulkanai – tai unikalus geologinis reiškinys, kurį galima išvysti Rumunijoje. Nedideli ugnikalnių formos kelių metrų aukščio kūgeliai išsibarstę Buzau apskrityje. Purvo vulkanai, kuriuos rumunai vadina picle, susidarė iš po žemių veržiantis purvui ir gamtinėms dujoms. Dujos šioje vietovėje veržiasi iš 3000 metrų gylio ir kartu išstumia purvą ir vandenį iš žemės gelmių. Žemės paviršiuje susidaro burbuliuojantys purvo vulkanai.
4 diena. Buzau – Tulcea. Atkarpa 202 km.
Didžiausia Europos delta priklauso apdainuotajam Dunojui. Upei, kuri, be kitų garbingų titulų, dar vadinama labiausiai tarptautine pasaulio upe, kadangi savo vandenis plukdo pro 9 šalis, aplankydama net 4 Europos sostines: Vieną, Bratislavą, Budapeštą ir Belgradą.
Daugiau nei 2800 kilometrų vingiuojantis Dunojus savo kelionę pradeda Vokietijos Švarcvaldo miškuose ir srūva iki pat Juodosios jūros, kur ir sudaro didžiulę deltą. Manoma, jog delta susiformavo per 10 tūkst. metų. Be to, ji kasmet vis auga, kadangi upė ir toliau plukdo aliuvines sąnašas.
Dunojaus delta, esanti Rumunijos ir Ukrainos teritorijose, šakojasi į tris atšakas – Šv.Jurgio, Sulinos ir Kilijos. Tačiau tai – tik didžiausios milžinišką deltą sudarančios dalys. Jos skyla į daugybę smulkesnių atšakų bei protakų, tarp kurių susidarę pelkės bei nedideli ežeriukai, plaukioja nendrių salelės. Visą šią gamtos simfoniją papildo galybė floros ir faunos rūšių. Daugybė paukščių, kurių čia priskaičiuojama per 300 rūšių, į deltą kasmet suskrenda perėti jauniklių.
Didžiulė vietovė yra labai retai apgyvendinta. Žmonės daugiausia įsikūrę deltos pakraščiuose, nedidukuose kaimeliuose, iš viso apie 12-15 tūkst. gyventojų, kurie daugiausia verčiasi tradicine žvejyba bei žemės ūkiu.
Dunojaus deltoje organizuojami kruizai bei dienos išvykos laivais iš Tulčios (Tulcea) Rumunijoje.
5 diena. Tulcea – Buzau. Atkarpa 202 km
6 diena. Buzau – Sinaj – Bran. Atkarpa 185 km
Vykstate į Sinajos kurortą Pietų Karpatų kalnuose kuris įsikūręs beveik 1000 m virš jūros lygio. Šis miestelis ne veltui vadinamas karališkuoju. Čia XIX a. antroje pusėje buvo pastatyti Peleš rūmai, kuriuose ilsėdavosi karalius Karolis I su šeima ir jo svečiai. Įspūdingo grožio pilis, puikiai tinka kalnų fone. Pilis įsikūrusi ties senoviniu viduramžių keliu, jungiančiu Transilvanijos ir Valakijos regionus. Pilis yra atvira lankytojams (išskyrus pirmadienius). Čia verta pamatyti Imperatoriaus apartamentus, ginklų saugyklą, kurioje saugoma įspūdinga medžioklės bei karo ginklų kolekcija, taip pat daugybę dekoruotų menių.
Apsilankykite Sinajos vienuolyne, kurio pastatų ansamblyje galima ne tik pavaikščioti, bet ir sutikti čia gyvenančių vienuolių.
Besigrožint kalnais ir slėniais, serpantininiais keliais atvykstama į Bran, kur stūkso įspūdinga ir gausiausiai užsienio turistų lankoma, XIV a. pastatyta Drakulos pilis, apraizgyta daugeliu kraupių legendų. Airių rašytojo B.Stoukerio romanas „Drakula“ išgarsino ne tik autorių, bet ir paslaptingąją Bran pilį, mistinį grafą Drakulą ir jo prototipą – žiaurųjį Volonijos valdovą Vladą Tepešą, kuris, kaip pasakojama, jam prasižengusius žmones sodindavo ant kuolo.
Pakeliui į Bran, užsukite į už 6 km esantį Busteni kurortą iš kurio keltuvu pakylama į daugiau kaip 2200 m aukštį, kur galima pasigrožėti vėjo, saulės ir lietaus sukurtomis skulptūromis „Sfinksu“ ir „Senutėmis“. Tolumoje boluoja aukščiausia Bucegi kalnų Omu viršukalnė (2505 m).
7 diena. Bran – Sigishoara. Atkarpa 141 km
Rumunijos centrinėje dalyje įsikūręs Sigišoaros miestas garsėja gražiu senamiesčiu, kuris yra įtrauktas į Unesco Pasaulio paveldo sąrašą. Sigišoara buvo įkurta 12 amžiuje vokiečių ir laikoma vienu gražiausių ir geriausiai išlikusių viduramžių miestelių Europoje.
Sigišoaros citadelės sienos viduramžiais saugojo nuo turkų antpuolių. Ir šiandien tebestypso 9 iš 14 tvirtovės bokštų. Kiti žymūs Sigišoaros pastatai – tai Laikrodžio bokštas, gotikinė Dominikonų vienuolyno bažnyčia, Bažnyčia ant kalvos.
Sigišoaroje taip pat galima aplankyti Vlado Drakulos namą, esantį Citadelės aikštėje. Šiame name gimė ir kurį laiką gyveno žymusis Valakijos regiono princas, įkvėpęs B.Stokerio romaną apie vampyrą Drakulą.
8 diena. Sigishoara – Bukovina. Atkarpa 240 km.
Vykstate į Bukavinos regioną, kuriame daug gražių vietinių kaimelių, isikūrusių šlaituose, apsuptų nuostabių kalnų.
Spalvotieji Bukovinos regiono vienuolynai – tai vienas unikaliausių kultūros paveldo objektų Rumunijoje. Vienas iš gražiausių yra Moldovitos vienuolynas, esantis Vatra Moldovitei gyvenvietėje. Šis vienuolynas buvo pastatytas 1532 m. Spalvotieji Bukovinos vienuolynai pasižymi spalvingu eksterjeru – jų išorė yra išmarginta freskomis, vaizduojančiomis įvairias religines scenas, šventuosius, angelus bei demonus. Dauguma vienuolynų išlikę iš 15-16 a.
9 diena. Bukovina – Barsana – Sapanta. Atkarpa 200 km
Kelionė į Maramurešo regioną. Medinės Maramurešo regiono cerkvės – tai vienas iš Rumunijos kultūros paveldo perlų. Maramurešo (Maramures) slėnis driekiasi Rumunijos šiaurėje. Tai istorinis regionas, apimantis Ukrainos ir Rumunijos teritorijose esančias žemes, kurias supa Karpatų kalnai. Barsana miestelyje esanti medinė cerkvė buvo pastatyta 1720 m. ir šiuo metu yra saugoma Unesco organizacijos. Šioje cerkvėje yra saugoma unikali ikonų kolekcija. Kitos medinės į Unesco Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos cerkvės yra Surdesti, Poienile Izei, Budesti ir kt. Maramurešo regiono gyvenvietėse.
Regione išlikę apie 100 medinių stačiatikių cerkvių, kurioms būdingos aukštos varpinės ir unikali ornamentika. Dauguma šių bažnyčių buvo pastatytos 17-19 a. Paprastai tokioms bažnyčioms statyti būdavo naudojami ąžuoliniai rąstai, o viduje sienos būdavo puošiamos vietinių meistrų piešiniais, daugiausia scenomis iš Biblijos.
Tęsiate kelionę į Sapantos miestelį. Rumunijos šiaurėje esantis Sapantos miestelis garsėja unikaliomis Linksmosiomis kapinėmis, kuriose įprasta matyti ne verkiančius ir liūdinčius, o besišypsančius lankytojus.
Neįprastose Sapantos kapinėse vyrauja linksmos spalvos, o kapus puošia įvairiomis spalvomis išmarginti kryžiai ir šmaikštūs eilėraščiai. Šio miestelio kapinėse, Cimitirul Vesel, jau per 800 ąžuolinių kryžių. Visi jie tarsi meno kūriniai: ant kryžių ryškiais dažais pavaizduotos scenos iš kapuose palaidotų žmonių gyvenimo.
Sapantos kapinių įkūrėjas – Ion Stan Patras, pirmąjį kryžių nutapęs 4 dešimtmetyje. Šis žmogus daugiau nei 40 metų buvo kapinių kryžių tapytojas – numirus miestelio gyventojui jo artimieji kreipdavosi į Ion‘ą, kad šis pagamintų kryžių. Ion‘as pats nuspręsdavo, koks piešinys ir žodžiai labiausiai tiktų mirusiojo atminimui. Tokiu būdu, ant kryžiaus neretai atsirasdavo užrašas apie neištikimybę, mirusiojo kvailybes ar pomėgį išlenkti taurelę. Linksmųjų kapinių įkūrėjas buvo įsitikinęs, jog mažam miestelyje neverta kažko slėpti, juk visi viską ir taip žino vieni apie kitus. Įdomu tai, jog niekas niekuomet nėra supykęs dėl Ion‘o piešinių ar užrašų. Dabar tokio paties stiliaus kryžius gamina Ion‘o mokiniai.
Net ir nesuprantantiems rumunų kalbos pasidairyti po kapines įdomu, nes ne tik užrašai, bet ir paveikslėliai čia verti dėmesio ir pakankamai aiškiai (ir, žinoma, linksmai!) atspindi mirusiojo gyvenimo būdą.
Manoma, jog paprotys į mirtį žiūrėti linksmai atkeliavęs iš senovės, kuomet šioje vietovėje gyveno gentis, tikėjusi, jog mirtis – tai tarsi slenkstis į žymiai geresnį gyvenimą nei žemiškasis.
Netoli nuo Sapantos galima aplankyti Perio vienuolyną, kurio bažnyčia, kaip teigiama, yra aukščiausia medinė bažnyčia pasaulyje. Šios bažnyčios bokšto aukštis yra 78 m.
